“Ar matei naują Jolantos kaklaskarę?”, – klausia siūlų tokiam pat daiktui atėjusios išsirinkti Aušra su Vilma. “Mačiau nuotraukas, o ką?”, – aš kaip tik tą ketvirtadienį nedirbau. “Pasisekė, kad nematei gyvai…”. Aš suintriguota, bet kaip ir viskas aišku. Tas reikalas buvo toks geras, kad kitą rytą jau buvo apmąstomi ir renkami savi variantai. Aš tikiuosi pratęsimo, o kol kas kartu kviečiu pasigrožėti Jolantos nuotraukomis – ar čia mums pasisekė, kad nematėm gyvai, ar nepasisekė, nesu visai tikra…
Jolanta tokį šalikėlį pirmą numezgė iš plonesnio ir greičiau spalvas keičiančio siūlo – Edition 3.0. Tiko, patiko, sumanė vyrus aprūpinti storesniaisi ir šiltesniais. Kad patogu būtų užsirišti ir visada būtų uždengtas kaklas, o galai nestyrotų, kur papuolė. Ir kad būtų švelnu (merino vilna) ir gražu, žinoma, už paskutinį punktą pilnai atsakinga yra ši stebuklinga lėtai spalvas keičianti vilna, Jolantos atveju tokiu gražiu pavadinimu Kieran Foley kurtas spalvynas “Vėlyvas ruduo”.
Žiūriu į nuotraukas ir gundausi nusimegzti pati, nes o kaip kitaip gyvai pamatysiu??? O jei pasiseks pamatyti, džiaugsiuos, kad jau turiu – jei visos išgriuvo pamačiusios, nesu jokia išimtis… 😉
Jolantos Žilinskienės megzta kaklaskarė ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 2544 (Vėlyvas ruduo), modelis – “Gulf of Mexico“.