Minkštutėlis turtingų žėrinčių spalvų virvelės pavidalo linas patraukė Jolantos dėmesį savo spalva pirmiausia ir susigundė juo be jokio išankstinio sumanymo. Tradiciškai pradėjo nuo virbalų, bet toks krintantis ir slidus mezginys jos neįtikino. Numest nebaigtuką į šalį – lengviausias reikalas, bet Jolanta tikrai nėra tas žmogus, kuris ieško lengviausių kelių, o jau kas liečia mezgimą, tai ji visai nepaiso nei technikos sudėtingumo, nei laiko tiek atlikimui, tiek pagalvojimui ir paieškojimui. Geri yra visi keliai, kurie veda į tobuliausią modelio, siūlo ir nešiotojo sąjungą 🙂 .
Virbalų su šiuo siūlu nesudrauginus Jolanta surado kitą priemonę užsispyrėliui sutramdyti – vąšelį :). Internete radusi gėlių raštą, pati jį pritaikė sugalvotam modeliui. Pažiūrėkite, kaip vieningai atrodo gėlių laukas net nėrimo krypčiai pasikeitus rakovėse ar suderinus abi puses užsegimui – vietoj spurgelių kituose žieduose, priekyje gėlytės žydi… languotais šuniukais 😉 . O pagrindinius didelius spurgelius žiedų viduriukuose dailiai atliepia mažų spurgelių krašteliai.
Jolantos Gulbinovič nerta palaidinė iš Schoppel-wolle El Linio 2556 (Aqua), sagos – Union Knopf.