Šalikas – šventė

Šiandienis šalikas pratęsia ir vakarykštės pereinamos estiškos vilnos temą, ir rudens karalienių – kas drįstų užginčyti tokį titulą šios dienos herojei? Herojės, tiesa, yra dvi – dukra, pamačiusi mamos šaliką, neliko jam abejinga 😉 – “mezgiau sau, bet pamatė dukra ir “atėmė”. Tiek ir pasidžiaugiau, bet kartu labai smagu, kad jai patiko ir mielai nešioja.”

Estiškos vilnos gražių ir labai charakteringų perėjimų nenuneigsi, ir, aišku, galima megzti tiesiai ir lygiai ir tikrai bus gražu, bet… taip atpažįstama 😉 , o ir horizontalūs perėjimai ne visada ir visur yra pageidautini. Mezgėjos nuolat kelia sau įvairius iššūkius, kaip apžaisti tas gražias spalvas, kokį rasti originalų būdą joms atsiskleisti. Tai žakardai iš dviejų skirtingų spalvynų, tai mezgimas įvairiomis kryptimis.

Šis šalikas sukonstruotas pagal principą “meistras pleištą tik pleištu išvaro” – dryžių suskaidymui panaudoti kitų spalvų… dryžiukai 🙂 . Paprasta? Taip! Genialu? Neabejotinai! Ir super super efektinga. Jau truputį nustūmus estišką vilną į antrą planą (pirmame netelpa visi patinkantys ;)) ), žiūriu į šitą šaliką ir net seilė varva – tokios skanios, skambios spalvos.

 Šalikas “megztas iš estiškų siūlų (apie 230 gramų), prie jų tiko dar apie 50 g savo turėtų lietuviškų siūlų su spalvų perėjimais (kur žalia juosta), na, ir likučiai kitų dryžiukams. Dryžavau sąmoningai, kad suardyčiau tolygius spalvų perėjimus. Šaliko ilgis – apie 190 cm, plotis – 57. Apmečiau 110 akių (iš jų po 5 akis kraštams dvigubu mezgimu), mezgiau 4 numerio virbalais.“

Apolonijos Kalniūtės megztas šalikas ir nuotraukos. Pagrindinis siūlas – estiška Aade Long 8/2 artistic vilna.