Estiška spalvota vilna yra MZ visada šalia, pripranti ir nebepastebi (= nebesistebi ir nebesidžiaugi), todėl taip pradžiugino Rasos nuotraukos, priminusios, koks gėris ji yra – šilta, lengva ir labai dailių spalvų. Rasa išsirinko labai paprastą modelį, todėl spalvinių perėjimų netrikdo jokie įmantrūs raštai, bendrą paveikslą tik labai dailiai pagyvina pasikartojančios išvirkščių akių juostos.
Skarą visuomet laikiau tokiu lengvu ir šimtą procentų garantuoto rezultato megztiniu, todėl labai mane pralinksmino komentaras: „Berods, tai apskritai pirmoji mano megzta didelė skara. Vis pabijodavau. Atrodė, kad megztinį numegzti daug lengviau. Tačiau įsitikinau, kad labai geras mezginys, kai galima beveik nežiūrint megzti ir šalimais dar užsiimti vaikiškais darbeliais bei žaidimais.” Tokios patyrusios mezgėjos įžvalgos gal paskatins ir kitus mezgėjus dorotis su įvairiausiais galvoje gyvenančiais stereotipais – juos bent praktikoje patikrinti reikia! ; )
„Dovanas mezgu gana retai. Skirta močiutei. Dabar tik reikės įtikinti apsigobti karts nuo karto, o ne laikyti saugiai padėtą spintoje. 🙂 ” Su paskutiniu sakiniu tai pilnai sutinku ir aš, įtikinti žmogų netaupyti mezginio yra kartais sunkiau už bet kokią mezgimo techniką, bet… įveikiame jas, įveiksime ir kitus „sunkumus” 🙂 .
Rasos Balčiūnaitės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Aade Long 8/2 artistic (Africa), modelis – „Boneyard Shawl„.
Puiki skara, o laikyti ją reikia po ranka, tada pajus ir gėrį, nes galima bet kada užsigobti pečius. Estiškos vilnos privalumus pajus greitai ne tik močiutė, bet ir kiti besigobiantys .