Perskaičiau Jurgitos komentarus apie savo naują megztinį „iš likučių”, kad pagal planą turėjo būti naminis, bet dabar nebėra tikra, ir juokas paėmė – tokia pažįstama istorija… (aš dar prie naminių megztinių turi kaimo kategoriją, tai iš dviejų pastarosios megztinių liko vienas, ir to baisiai gaila trinti žemės ūkio darbams, tačiau aš užsispyrusi einu numatytu taku; antrą mano Kristė perkėlė į kitą kategoriją ir į kitą spintą tuo pačiu 😉 ).
Jurgita sudėjo vieną dvigijį ir vieną viengijį estiškos vilnos siūlą ir taip gražiai pažaidė spalvomis, kad „namų” ribos, jei megztinis bus paliktas namų rūbų kategorijoje, būtinai turėtų išsiplėsti į artimiausią mišką ir parką – taip gražiai jo spalvos susišaukia su rudenėjančia gamta aplinkui.
Jurgita išsirinko bazinę reglano rankovių konstrukciją ir tokį laisvą oversize kritimą. Visa tai įgyvendinus trigije estiška vilna, turim tikrą atraminį šaltojo metų laiko garderobo stulpą – šiltą, lengvą, praktišką, patogų ir labai gražų. Klausimas apie jo paskirtis jau tampa antraeiliu. Kaip sakė vieno instagrame nužiūrėto įrašo herojė, valanti dulkes ir verdanti pietus su šventiniais kostiumėliais, „pats mano gyvenimas yra speciali proga gražiems drabužiams ir jokios kitos man nereikia”.
Jurgitos Žilinskaitės megztas megztinis iš estiškos vilnos (Aade Long 8/2 ir 8/1 kartu sudėti) ir nuotraukos.
Be amo! Kažkas neįtikėtino! Labai labai gražu!
Verta pirkti siūlus, kad būtų daug likučių, nardyti spalvose ir va, kurti tokius grožius!
jau koks gražus ir jaukus ir visaip kitaip nuostabus, ir kaip prie Autorės dera!