Sandhuller

Dalia savo naujoje palaidinėje suderino du priešingus polius – siūlus iš šiltosios Portugalijos ir dizainą iš Šiaurės Danijos. Simboliškas derinys, atspindintis jos pačios polinkį į skandinavišką dizainą ir vėsų nestorą siūlą. Man medvilnė ir žiema yra patys tikriausi antonimai, o Daliai toks merino ir vilnos derinys yra jau visai žiemiškas pluoštas, kaip, beje, ir patiems portugalams, nudažiusiems šį „šaltojo sezono“ siūlą žiemos sodo spalvomis.

Kadangi šaltesnio kraujo mezgėjų būrys Lietuvoje ne toks ir menkas, šis siūlas buvo ypatingai populiarus vasariniams megztukams, tai kol Dalia priėjo jo išbandyti, žiemos sodo spalvos jau buvo gerokai susitraukusios, žaluma pranykusi ir didžioji dalis žiedų išskinta. Daliai teko dalelė greičiau lietuviškos nei portugališkos žieminės gamtos ;).

Bet užtat ši tamsi šalta pilkuma ypatingai gražiai atskleidė dizaino privalumus – tekstūrinis raštelis, išmegztas nelygia spalva (toks gražumas gaunasi suderinus skirtingai dažą imančius pluoštus) priminė lengvai švytinčius metalo kaldinius.

Kaldiniai tie, karts nuo karto nesimetriškų skylučių juostelėmis pertraukti (ši detalė buvo sliekas ant kabliuko renkantis modelį;)), kartu su savo tekstūra grąžina mus į modelio sukūrimo šalį – jūros bangų mūšą ir ženklus smėlyje. Perkėlusi portugališką žiemos sodą į lietuviškojo spalvines realijas, Dalia pratęs naujojo mezginio poliariškumą nešiodama šią vasariškai atrodančią (net rankovės trumpos!!!) palaidinę visą rudenį. O gal net ir visus metus, ypač jei ruduo užsitęs iki pavasario…

Dalios Liepuonienės megzta palaidinė iš Jardim 11, modelis – „Sandhuller„.

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00