Archyvas 2020

Vasara eina į pabaigą, bet ji neužleidžia taip lengvai pozicijų, save priminti rudeniui palikdama tik naktis su vėsiais rytais ir vakarais. Bet ir šių užtenka, kad pirmu smuiku mūsų garderobe imtų groti megzti medvilniai megztukai trumpomis rankovėmis. Oras, kai norėdavosi nusivilkti net odą, jau praeityje, ateina šiltesnės vidutinio storumo medvilnės laikas, su kuria, apsirūpinę dar vienu šiltesniu sluosniu, patogiai pereisime į kitą sezoną:).

Šiandieniniai du įrašo herojai numegzti iš populiariausių vasarinių siūlų. Margąjį vasaros atostogų prie jūros spalvų tikrai atpažins visi MZ draugai – tai greičiausiai lentynas paliekanti organinė medvilnė iš Portugalijos, atkeliavusi šiemet net per karantiną, nes LABAI trūko!

Iš jos ponia Jūratė mezgė ne pirmą daiktą – po megztuko sau atėjo eilė anūkei:).

Reglanas tobulai įvaldytas, prie margo siūlo parinktos minimalistinės kiauraraštės juostelės ir laimingas vaikas:).

Jolanta – tai tikra olimpietė vasarinių palaidinių mezgimo fronte, jau ne pirma ir greičiausiai ne antra vien šiemet:). 

Šioji, naujoji, turėjo būti labai šviesiai pilkos spalvos, kad tiktų prie atnaujintos vasarinės spintos ir atostogų prie jūros;).

Jolanta išsirinko medvilnės su kašmyru derinį ir prie viso to elegantiško sudėties ir spalvos pasirinkimo pridėjo dailų minimalistinį modelį – lygus reglano rankovėmis pagrindas su siauromis ripso juostelėmis kraštui ir labai moteriškas dailus kiauraraštis apačioje, lyg žolynai sujungiantis visas sijono gėles į pačią gražiausią vasarišką puokštę:).

Pirmasis megztukas megztas Jūratės Tamošauskienės iš Rosarios4 For Nature print 117, antrasis – Jolantos Žilinskienės iš Rosarios4 Candy 14. Abu modeliai – autorių kūryba.{jcomments on}

Karštis ne tik sustiprina mano meilę vąšeliui, turi jis ir kitų šalutinių efektų (keistokų, beje;)) – mane nesuvaldomai ima traukti megzti pledai. Vienas paskutinių pavyzdžių – nerti šešiakampiai. Praleidau tik praeitus metus, bet kažkaip labai tie karščiai ir nepasireiškė ar ilgai neužsibuvo. Šiemet taip pat nebuvo jų ilgų ir daug, bet gabaliuko birželio gale užteko man pradėti ir pabaigti (vis tik 4 mm virbalai;)) naują antklodę.

Modelį nužiūrėjau jau seniau, bet… pavasaris buvo labai nešiltas;). Ši Stephen West antklodė – jo skaros tęsinys, kurios labai pasistengiau nenusipirkti (!), nes skarą sunkiai įsivaizdavau nešiojamą, nebent iš jos išeitų pledas. Kol aš svarsčiau, kaip čia vieną pavertus kitu, dizaineris padarė šį darbą už mane;).

Pagrindinis traukos punktas yra vidurio motyvas – laimės žvaigždė, visuose liaudies raštuose pasitaikantis aštuoniakampės žvaigždės motyvas, nešantis laimę. Ir šiaip jį mėgau, bet Estijoje liaudies audinių parodoje sužinojusi jo prasmę, pamėgau dar labiau;). Dizaineris prie skaros šešių spindulių pridėjo dar du motyvus, kad uždarytų ratą ir aš supratau, kad man skaroje ne nešiojimo patogumo trūko – laimės!

Į vieną krūvą susiėjus ne tik žvaigždei, bet ir karščiui, trumpoms atostogoms kaime su keista to paties storio dėžute natūralių nedažytų atspalvių vilnų, burtas buvo mestas.

Ta dėžutė siūlų buvo surinkta megztiniui, bet niekaip negalėjau rasti tinkamo modelio tam keistam rinkiniui iš nedidelių įvairių atspalvių kiekių kamuoliukų. Atsirado jie pas mane įvairiais keliais, labiausiai pramintas – pabandymui, gal tiks parduotuvei. Prisidėjo prie to reikalo dovanos, kurias beveik visas galima priskirti prie pirmo punkto, Kaziuko radiniai (taip pat pirkti tuo pačiu tikslu), užsilikęs Noro Kureyon kamuoliukas iš tų laikų, kai MZ Noro siūlai buvo kamuoliukų, ne ričių pavidalu, porai juostelių pasitarnavo Drops Lima, o kai jau reikalas įsivažiavo ir akių skaičius atitinkamu santykiu ėmė valgyti siūlus, ir reikėjo normalaus kiekio balansui, gelbėjo to pat storio geroji, šiltoji ir (svarbiausia!) lengvoji islandiška Lett Lopi vilna. O visai į pabaigą atradau išardytą šį megztinį ir jis savo alpakos svoriu ir neutralia pilka gražiai įrėmino visą margumyną siūlų.

Viskas megzta tiksliai pagal aprašymą išskyrus pabaigos I-cord juostelę, kuri man labai sutraukė viską ir teko ją išardyti ir permegzti tarpais primezgant prie pagrindo, tarpais išmezgant trečią akį ore.

Daiktas, kaip matote, gavosi didelis – dizainerio nuomone, jei antklodė yra už tave mažesnė, tai nežinia, ką su ja veikti. O jis žmogus didelis ir matuoja viską, savaime suprantama, savimi;)). Nepaisant to, nusimezgė super greitai – aš po kojinių jau buvau ir pamiršusi, ką reiškia megzti 4mm virbalais. Tai kaip iš vingiuoto ir gofruoto žvyrkelio įsukti į autostradą;). Vienintelis nepatogumas buvo valo ilgis (jo vis trūko), tai pabaigoje tiesiog mezgiau su dviem ilgiausiais valiniais virbalais, padalinus pledo akis pusiau.

O kadangi karščiai pas mus neužsibuvo (rugpjūčio orai tai jau antra banga), tai spėjau šitą šiltą gerą daiktą panaudoti pagal paskirti nė rudens nesulaukus. Ir nors kiauraraščiai pledai yra gražu nors ant sienos kabink, bet rimtai šilti man jie tik kaip antras sluoksnis ant tankesnio audinio, ši antlodė praėjo ir vieno sluoksnio egzaminą – net menkam lietučiui krapnojant nereikėjo vietos po obelimi keisti į sofos kampą;). Ant betoninių laiptelių ji taip pat tinkama. Ne tik pozavimui:).

Antklodė megzta iš įvairių panašaus storio vilnonių siūlų (50g~100m), tarp kurių – Lett Lopi, Noro Kureyon, Drops Lima, Schoppel-wolle Natur Pur… Modelis – “Starflanket“.

Kiek mes šąlam žiemą, kiekvieno individualus reikalas. Yra karšto kraujo žmonių, kuriems vilnos pasaulyje gali visai nebūti, kiti be jos tiesiog nesulauktų kitos vasaros, o daliai žmonių pats optimaliausias rūbas visiems metų laikams yra vilnos ir medvilnės derinys. Kaip ten mes besiskirtume, dar porą mėnesių pastarasis pluoštas dominuos visų spintose – todėl pavasarį taip džiaugėmės iš Portugalijos atkeliavusiu naujuoju Jardim siūlu ir labai nekantriai laukėme pirmųjų mezginių:).

Ir sulaukėme:)). 

Skanios kaip išsirpusi uoga spalvos, vasaros galo nuotaikos…

Renkantis spalvą, kuri labiausiai prie širdies lipo, buvo truputį baisu, kad neužteks, bet šis siūlas toks skalsus, kad ne tik užteko šiam gražuoliui – dar liko! 

Lengvas megztukas dailiai krenta ir labai gražiai atskleidžia visas perpetės raštų vingrybes. Originalus modelis megztas “su nedideliais nukrypimais – atsisakiau rankogalių ir pamažinau rašto eilių viršuje 🙂” ir tas rankogalių atsisakymas, mano galva, dar labiau kreipia dėmesį į pagrindinį akcentą megztuko viršuje,

kur tekstūriniai raštai draugiškai gyvena su kiauraraštiniais ažūrais, nes dar šildo saulė, sirpsta uogos ir rudens vėsos tik lengva užuomina…

Ingos Dautartienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 43, modelis – “Dandelion“.

Nauja Jolantos kojinių pora pačiu laiku primena kelionių konkursą – prieš akis dar visas rugpjūtis, populiarus atostogų ir kelionių metas. Tegu tos kelionės daugiausia lokalios šiais metais, grožis ir įkvėpimas slypi visur, tereikia akis atmerkti. Ir su virbalais vaizdus susinchronizuoti;).

Populiariausia kryptis ne tik šiais metais, bet šiais ypatingai, yra Baltijos jūra, todėl nenuostabu, kad Jolantos kojinaitės kvepia Nidos kopomis.

Ten banguoja jūra ir smėlis, į tą patį bangų ritmą įsijungia ir negausi augmenija aule, pražydusi smulkiomis gėlytėmis mažais taškeliais per visą kojinę:). Ir visą tą švelnų pajūrio spalvyną sujungia į vienį labai subtili žalsva spalva iš Floristo kolekcijos. Muilinės gubojos vardu pavadinta, ji suteikia dar vieną prasminį klodą šiai porai – muilinė guboja yra vienas populiariausių pajūrio augalų…

Mandras užkulnis nesuardo skylučių rašto ir suteikia intrigos tokiam iš pažiūros įprastam daiktui kaip kojinės:).

Jolantos Žilinskienės megztos kojinės kelionių konkursui ir nuotraukos. Pačios sugalvotas modelis, siūlai – WYS Signature 4-ply 335 (Muilinė guboja).{jcomments on}