Karštis ne tik sustiprina mano meilę vąšeliui, turi jis ir kitų šalutinių efektų (keistokų, beje;)) – mane nesuvaldomai ima traukti megzti pledai. Vienas paskutinių pavyzdžių – nerti šešiakampiai. Praleidau tik praeitus metus, bet kažkaip labai tie karščiai ir nepasireiškė ar ilgai neužsibuvo. Šiemet taip pat nebuvo jų ilgų ir daug, bet gabaliuko birželio gale užteko man pradėti ir pabaigti (vis tik 4 mm virbalai;)) naują antklodę.
Modelį nužiūrėjau jau seniau, bet… pavasaris buvo labai nešiltas;). Ši Stephen West antklodė – jo skaros tęsinys, kurios labai pasistengiau nenusipirkti (!), nes skarą sunkiai įsivaizdavau nešiojamą, nebent iš jos išeitų pledas. Kol aš svarsčiau, kaip čia vieną pavertus kitu, dizaineris padarė šį darbą už mane;).
Pagrindinis traukos punktas yra vidurio motyvas – laimės žvaigždė, visuose liaudies raštuose pasitaikantis aštuoniakampės žvaigždės motyvas, nešantis laimę. Ir šiaip jį mėgau, bet Estijoje liaudies audinių parodoje sužinojusi jo prasmę, pamėgau dar labiau;). Dizaineris prie skaros šešių spindulių pridėjo dar du motyvus, kad uždarytų ratą ir aš supratau, kad man skaroje ne nešiojimo patogumo trūko – laimės!
Į vieną krūvą susiėjus ne tik žvaigždei, bet ir karščiui, trumpoms atostogoms kaime su keista to paties storio dėžute natūralių nedažytų atspalvių vilnų, burtas buvo mestas.
Ta dėžutė siūlų buvo surinkta megztiniui, bet niekaip negalėjau rasti tinkamo modelio tam keistam rinkiniui iš nedidelių įvairių atspalvių kiekių kamuoliukų. Atsirado jie pas mane įvairiais keliais, labiausiai pramintas – pabandymui, gal tiks parduotuvei. Prisidėjo prie to reikalo dovanos, kurias beveik visas galima priskirti prie pirmo punkto, Kaziuko radiniai (taip pat pirkti tuo pačiu tikslu), užsilikęs Noro Kureyon kamuoliukas iš tų laikų, kai MZ Noro siūlai buvo kamuoliukų, ne ričių pavidalu, porai juostelių pasitarnavo Drops Lima, o kai jau reikalas įsivažiavo ir akių skaičius atitinkamu santykiu ėmė valgyti siūlus, ir reikėjo normalaus kiekio balansui, gelbėjo to pat storio geroji, šiltoji ir (svarbiausia!) lengvoji islandiška Lett Lopi vilna. O visai į pabaigą atradau išardytą šį megztinį ir jis savo alpakos svoriu ir neutralia pilka gražiai įrėmino visą margumyną siūlų.
Viskas megzta tiksliai pagal aprašymą išskyrus pabaigos I-cord juostelę, kuri man labai sutraukė viską ir teko ją išardyti ir permegzti tarpais primezgant prie pagrindo, tarpais išmezgant trečią akį ore.
Daiktas, kaip matote, gavosi didelis – dizainerio nuomone, jei antklodė yra už tave mažesnė, tai nežinia, ką su ja veikti. O jis žmogus didelis ir matuoja viską, savaime suprantama, savimi;)). Nepaisant to, nusimezgė super greitai – aš po kojinių jau buvau ir pamiršusi, ką reiškia megzti 4mm virbalais. Tai kaip iš vingiuoto ir gofruoto žvyrkelio įsukti į autostradą;). Vienintelis nepatogumas buvo valo ilgis (jo vis trūko), tai pabaigoje tiesiog mezgiau su dviem ilgiausiais valiniais virbalais, padalinus pledo akis pusiau.
O kadangi karščiai pas mus neužsibuvo (rugpjūčio orai tai jau antra banga), tai spėjau šitą šiltą gerą daiktą panaudoti pagal paskirti nė rudens nesulaukus. Ir nors kiauraraščiai pledai yra gražu nors ant sienos kabink, bet rimtai šilti man jie tik kaip antras sluoksnis ant tankesnio audinio, ši antlodė praėjo ir vieno sluoksnio egzaminą – net menkam lietučiui krapnojant nereikėjo vietos po obelimi keisti į sofos kampą;). Ant betoninių laiptelių ji taip pat tinkama. Ne tik pozavimui:).
Antklodė megzta iš įvairių panašaus storio vilnonių siūlų (50g~100m), tarp kurių – Lett Lopi, Noro Kureyon, Drops Lima, Schoppel-wolle Natur Pur… Modelis – „Starflanket„.