Archyvas 2018

Žiemai atėjus prisimename megztas sukneles – rūbą, su kuriuo jausiesi ir šiltai, ir moteriškai. Nereikės sukti galvos, kas su kuo dera, nes suknelė – solo partijos atlikėja, fone – tik orkestras (aka aksesuarai).

Beieškančioms tobuliausio modelio, noriu priminti tokią populiarią „Still Light” tuniką. Milijonai numegztų jos variantų liudija vieną – šis modelis yra tiesiog labai geras. Ir ne šiaip labai geras, ypatingai geras. Jis tinka visoms figūroms, yra modernus, patogus ir labai gražiai atrodo. Jį galite megzti iš pačių įvairiausių siūlų, margą ir vienspalvį, dėvėti kaip suknelę su pėdkelnėm ar kaip tuniką prie kelnių.

Aušra savajai tunikai siūlus jau kelis metus nusipirkusi laikė, kol pagaliau atėjo laikas. Dar buvo minčių supiršti alpaką su linu, bet galutinis variantas, kurį matote nuotraukose – originalus vieno Drops Alpacos siūlo pasirinkimas.

Labai puošiantis ir labai džiuginantis. Ir panašu, ne paskutinis;). Turėkite tą galvoje besirenkantys, gresia priklausomybe;).

Aušros Svarauskienės megzta tunika, modelis – „Still Light Tunic„, siūlai – Drops Alpaca 6790.{jcomments on}

Retai kada mezgu tuos pačius modelius kelis kartus, bet kuriuos jau mezgu, tai sunku man sustoti. Norisi ir tokios versijos, ir tokių spalvų, ir iš tokių siūlų pabandyti…

Šitą lauko žolynais kvepiantį megztinį pirmą kartą mezgiau žalią su paskutine saulėlydžio šviesa pievoje. Vasarinį. Atėjo ruduo ir visur mačiau tik rūdžių, pilkas, juosvas, violetines, bordo spalvas – jomis šis laikas glostė mūsų akis…

Todėl rudeninei pievos versijai pasirinkau … labai originaliai 😉 – rudeninį koloritą.

Žolynai nuo šviesiai rusvos pereina per visą rudą paletę iki šiltos juosvos ir fone jau jokio mėlio – tik balta ir pilka.

Ta rudens monochromija įsigudrina būti savaip labai spalvinga.

Pagrindui – liepsnojantis senų uogų, užsilikusių obuolių ir gęstančių lapų kokteilis.

Megztinis su dideliu įkvėpimu laiku numegztas, laiku nufotografuotas ir net laiku panešiotas,

tik rodau jau žiemą, betgi tokiam šiltui daiktui tai pats tinkamiausias laikas…:)

Megztinio modelis – „Weatherman„, siūlai – Lettlopi 9431 , 0052, 1418, 1419, 0051, 1420, 0053, 0867, 0054, 0056.{jcomments on}

Kalbėdama apie dvipusį anglišką stulpelį, jo didžioji populiarintoji ir raštų kūrėja Nancy Marchant savo knygose pataria „lipnų” siūlą, mezgantys žmonės supras, apie ką kalbu. Būtent dėl šios priežasties vienas jos mėgstamiausių siūlų yra plonas moheris su šilku. Matyt todėl, kad iki Nyderlandų neatėjo estiška vilna;).

Viengijė vilna yra pakankamai plona, kad išmegzta puriu ir apimties suteikiančiu raštu ji vis tiek išliks komfortabilaus nešiojimui storumo (ar greičiau plonumo), gal tik oro tarpuose dar daugiau šilumos prikaups ;). Puikiai sulimpanti, todėl megzti bus patogu, akys neslys,  o reikalui esant (geriau, aišku, jo nebūtų;)) ir gerai besiardanti, ši vilna gali puikiai pasitarnauti dvispalviam angliškam stulpeliui megzti tiek vienspalvė, tiek ilgais perėjimais marginta.

Šiandieninė versija – ryškaus grafinio sprendimo. Du kontrastingi vienspalviai siūlai susipina į švarų ir raiškų raštą, kuriame dvispalvis angliškas stulpelis draugiškai sugyvena su paprasčiausiais ripsiniais dryžiukais.

Populiari šiuo metu asimetriško trikampio forma žada gan tradicinį vaizdą. Tradiciniam mezgėjui. Šios skaros autorė pažiūrėjo kitu kampu. Nuo savęs pridėta ripsinė trumpų eilių uodegėlė suteikia skarai ir papildomo ilgio, ir žaismės kompozicijai.

Daivos Janavičienės megzta skara iš ploniausios estiškos vilnos Aade Long 8/1 (balta ir tamsiai mėlyna), modelis – „Ramble„.{jcomments on}

Jei kalbėsime apie pozityvius ir negatyvius dalykus, tai vienas kilogramas pūkų šiuo atveju tikrai nelygus vienam kilogramui vinių. Užtenka vieno nelaimingo atsitikimo ir jo vardas bus amžiams pasmerktas, visi sėkmingi darbai pamiršti. Iš pradžių verslo centras „Titanikas” skamba… hmm, hmm… ironiškai mažų mažiausiai. Reikės ne kilogramo, tonos pūkų vienai vilnutei nusverti…;)

Šiandien dedam į svarstyklių lėkštę labai dailią plunksnelę:).

Kai apsilankai Amsterdame pas pačią dvispalvio angliško stulpelio karalienę Nancy Marchant ir nusiperki siūlų tiek gražiam naujam projektui, tiek mielam prisiminimui, ir imi jausti, kad atsargos išseks dar nepasiekus kranto, kas ateina į pagalbą pačiai gražiausiai apšerkšnijusių lapų tunikai? Žinoma, Titanikas! Netolygiai meniškai spalvintas, jis tiesiog susilieja su gamtišku pagrindinio rašto motyvu. Lyg vakarėjantis žiemos dangus virš apsnigto miško…

Apie autorės meistriškumą man tiesiog trūksta žodžių, mažai kas moka taip virtuoziškai žaisti spalvomis, siūlais, faktūromis, formomis ir raštais. Kiekvienas jos mezginys – įkvėpimas. Labai tikiuosi, nuotraukos nors lašeliu perduos mano susižavėjimą ir paskatins drąsiau, laisviau ir kūrybiškiau pažiūrėti į pačias paprasčiausias(?) iš esmės mūsų amato(?) priemones. Taip nauji veidai keičia senus vardus;).

 Daivos Janavičienės megzta tunika dvispalviu anglišku stulpeliu. Tunikos rankovės ir viršus megzti iš Wunderklecks 2150 (Titanikas).{jcomments on}