Retai kada mezgu tuos pačius modelius kelis kartus, bet kuriuos jau mezgu, tai sunku man sustoti. Norisi ir tokios versijos, ir tokių spalvų, ir iš tokių siūlų pabandyti…
Šitą lauko žolynais kvepiantį megztinį pirmą kartą mezgiau žalią su paskutine saulėlydžio šviesa pievoje. Vasarinį. Atėjo ruduo ir visur mačiau tik rūdžių, pilkas, juosvas, violetines, bordo spalvas – jomis šis laikas glostė mūsų akis…
Todėl rudeninei pievos versijai pasirinkau … labai originaliai 😉 – rudeninį koloritą.
Žolynai nuo šviesiai rusvos pereina per visą rudą paletę iki šiltos juosvos ir fone jau jokio mėlio – tik balta ir pilka.
Ta rudens monochromija įsigudrina būti savaip labai spalvinga.
Pagrindui – liepsnojantis senų uogų, užsilikusių obuolių ir gęstančių lapų kokteilis.
Megztinis su dideliu įkvėpimu laiku numegztas, laiku nufotografuotas ir net laiku panešiotas,
tik rodau jau žiemą, betgi tokiam šiltui daiktui tai pats tinkamiausias laikas…:)
Megztinio modelis – “Weatherman“, siūlai – Lettlopi 9431 , 0052, 1418, 1419, 0051, 1420, 0053, 0867, 0054, 0056.{jcomments on}