Archyvas 2012

Daiva mezgėsi pirštinaites be pirštų su įmantriu pyniu raštu ir taip džiaugėsi, vis atsigrožėti negalėjo, kaip dailiai tos pynės su spalvom dėliojasi, gražu ir kad jos abi skirtingos… Dešinės (pilka) rankos nykštį permezginėjo net tris kartus, kad gerai ir tinkamai įstatytų. Pabaigė ir toliau atsidžiaugti negali. Pasimatavo ir…ups!

All left – perfrazuojant mano vaikučių pasakojamą juodojo jumoro anekdotą (“Kaip vadinasi žmogus be kairės rankos ir kairės kojos – all right!”). Kam nėra atsitikę?…:)

Daivos Jakštienės megztos pirštinatės be pirštų, modelis – “Knotty gloves“, siūlai – Crazy Zauberball 1153(mano saldžioji pusė).{jcomments on}

Atšalus orams, tradiciškai akys krypsta į vilną. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną natūralų pluoštą, seną kaip pasaulis ir puikiai žinomą, bet labiau įprastą šiltuoju laiku – šilką. Jei vilna turi savo priešininkų dėl nešvelnumo, tai šilkas… švelnus ir labai mielas bei naudingas odai. Ir ideali medžiaga visiems metų laikams. Vasarą šilkas vėsina, o žiemą, kai šalta – yra 4 (!!!) kartus šiltesnis už vilną. Šilkas prastai laiko formą, todėl derinys su vilna yra tobulas – šiltas, švelnus, mielas ir neplaukiantis į šalis, vilnos elastingumas prilaiko:).

Todėl kaklą iš tokio derinio kiekvienas mielai užsisuks prieš išeidamas į lauką (o gal ir nenusiims grįžęs;)). Sruogoje “Silky Tweed” atrodo nelygus dėl tvido intarpėlių ir kyla abejonių, kaip matysis raštai. Dar kyla? Žr. nuotrauką apačioje. Su tokiom speigo gėlėm jausitės tikra žiemos karalienė!…

Lygiam mezginy – balti šilko dribsniai lyg pirmas sniegas, tik švelnus ir šiltas…

Tekstūrinių raštų tas sniegas taip pat nepaskandina – pažiūrėkit, kokios gražios ripsinės kišenės! Pyragas megztinis su razinom. Ir žydinčiom sagom – taip, mes prie sezono derinamės, o ne susitapatinam:).

Tegu už lango krinta šaltos snagės, ant megztinio – tik šilkinės!

Kaklas megztas ir fotografuotas Žydrės, modelis – “Imogen Cowl”, megztukas megztas Ingos Dirvonskytės, modelis – “Argo“, sagos – “Jim Knopf”,  siūlai – Rowan Silky Tweed 756.{jcomments on}

Seniai buvau nusižiūrėjusi šį modelį, seniai ir nusipirkusi, pagaliau, rudeniui atėjus, atėjo ir jo eilė. Ne dėl to, kad šalta, bet tie krintantys lapai, derlius daržuose…

Mezgiau neturėdama jokio labai konkretaus adresato, bet kadangi turiu mažą galvą ir nemėgstu labai beretiškų berečių, sumažinau raštą vienu motyvu (vietoj 9 mezgiau 8) – nagai vis į save linksta;). O fotografuoti vienareikšmiškai norėjau ant Kristinos galvos, dėl visiems suprantamų priežasčių. Kristina – vaikas užsiėmęs, sunku ją pagauti, suderinti abiejų laisvus laikus, o ir šviesus laikas vis trumpėja ir trumpėja… Užsidėjau aš beretę ant savo galvos ir atsidusus pasiūliau Jurgiui nufotografuoti: “Gal nelaukiam tos Kristės?..” Jurgis, jau išaugęs iš to amžiaus, kai mama yra pati gražiausia pasaulyje, bet kaip kiekvienas vaikas niekada nežiūrės į mamą objektyviai. Objektyviai kritiškai. Todėl kai jis pakėlė galvą nuo stalo, pažiūrėjo į mane ir vyptelėjo: “Gal vis dėlto palaukiam…”, supratau, kad beretė – tikrai ne man :).

O Kristei tinka labai labai. Ji net pažadėjo nešioti, bet kadangi yra jautrus ir mandagus vaikas, neaišku, kiek tuose žodžiuose tiesos. Nes daug labiau už beretę ji norėtų mano paltuko.

Kepurės modelis -“Neip Heid”, siūlai – Baby Merino 22, Alpaca 2925, 3650, 7240, 6309, 2919, 7815, 7238, Jurgio Eidikio nuotraukos.{jcomments on}

Pavadinime – Rasos komentaras po nauju Virginijos megztuku. Ir niekam turbūt jo versti nereikia:) Ką čia daugiau bepridėsi… Pati autorė pavadino jį “Žolinių žolynais”, bet žolynai jau apvytę ir padžiūvę, o tie ženklai – lyg iš mano pačios širdies išskaityti.

“Ravelry” jau apdūsautas, išgirtas, šauktukais ir jaustukais apkabintas.

Ir anekdotinėm situacijom beapaugantis… Visas pulkas užsieniečių atakuoja Virginiją aprašymo. “Koks dar aprašymas?!!! Pasidedi ant kelių latviškų pirštinių knygą ir mezgi. Taip mezga didžioji dalis lietuvių”. Na, nežinau, kokia dalis taip mezga, bet taip, mes kūrybingos ir nepritekliaus (informacijos pirmiausia) metais ypatingai tą kūrybingumą išlavinusios, aprašymais nesugadintos neišlepintos. Tačiau labai nuoširdžiai suprantu visus prašančius, žiūri į tokį grožį ir… NORISI!!!

Suskaidžius tą nenormalų grožį į normalias sudedamąsias dalis (vėl cituoju Rasą), gausim spalvotą “Noro SilkGarden Sock” ir vienspalvį grietinėlės spalvos vilnonį “Vijos” siūlą. Tą siūlą, kaip nebedžiuginantį, Jurga atnešė į lagaminą. Niekaip negaliu apsispręsti, kaip dabar jausčiausi jos vietoje: nagus graužčiausi iš gailesčio ar džiaugčiausi, kad niekur nepritaikytas siūlas į tokį šedevrą inkarnavosi… Ir ne į pirmą!

Ir, labai tikiuosi, ne į paskutinį:) Tuo pačiu puikiausiai suprasdama, kad siūlai čia nieku dėti.

Virginijos Sankalienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – Noro SilkGarden Sock S321 su nebalinta “Vijos” vilna, modelis – pasidedi ant kelių latviškų pirštinių knygą ir mezgi.{jcomments on}