Tas, kas turi kokosą, gali iš jo nusimegzti lapų skarą ir pirštines
ar pagerintą baktusą iš dviejų kamuoliukų vietoj vieno…
Tokį gali nešioti kaip įprastą baktusą ant kaklo
ar patalpoje stilingai apsivynioti, kad būtų patogu ir šilta. Ir dar daug kitų gražių dalykų…:)
Skara “Dianna” ir pirštinės megztos Jurgitos Žilinskaitės, XXL Baktusas – Renatos Blackutės, siūlai – Zauberball 2135 (“Kas turi kokoso riešutą?”).{jcomments on}
Ruduo – šiltų megztų aksesuarų metas. Po vasaros karščių visi pasiilgę skarų, kaklų, šalikėlių, piršinaičių, kepuraičių… Ir tegyvuoja dabartinė mada, atnešusi paltukus su patrumpintomis rankovėmis! Jei ne jie, kiek rastume gyvenime progų pademonstruoti tokį labai labai moterišką ir puošnų aksesuarą kaip ilgas, aukščiau alkūnių pirštines?
Lijanos Šalomskienės megztos ir fotografuotos ilgos pirštinaitės be piršų.{jcomments on}
Žinau, yra žmonių, kurie turi savo spalvas ir jiems visai nesvarbu, kas už lango – baltas sniegas, subtili pilka rudens pabaiga ar žalsvėjantis pavasaris. Aš pati, kuriai tinka tiek nedaug spalvų, jog Lietuvoje sezonų yra daugiau, ir tą nedaug renkuosi pagal nuolat kintantį ritmą, gamtos ar gyvenimo… Nesąmoningai tą darau, tiesiog atėjus kažkokiam metų laikui, staiga prireikia vienų spalvų, ką tik nešiotos atrodo nebetinkamos, iš konteksto iškritusios. Prie ko ši graži skara?
Ogi gavau jos nuotraukas žiemos pabaigoje, jau pavasarėjant, bet ji man tokia rudeninė rudeninė, jog tik dabar ištraukiau į eterį. Galvoju, ar siūlų pavadinimas mane paveikė (“Rudens saulė”), o gal tų siūlų kūrėjui ponui Schoppel’iui taip pat šios spalvos asocijuojasi su rudeniu?… Prie pagrindinio siūlo subtiliai priderintas vąšeliui apnertas kraštelis iš Drops Alpacos, kuri puikiausiai įsilieja į rudeninį kontekstą.
O štai kita skara, rodos, tokių panašių atspalvių, man visai nerudeninė. Ir ne pavasarinė…
Tokių ryškių oranžinių-raudonų spalvų man visuomet norisi žiemą,
bet tas subtilus padūmavęs mėlynas kraštelis dvelkia vasaros lietum, rūkais ir dideliais vandenimis…
Kas padės? Kokio sezono skara??? Įdomu, ką mano pati skarų autorė, per kurios darbo vaisius mano vaizduotė taip prašuoliavo…
Abi skaros megztos ir fotografuotos Neringos Miržinskienės. Pirmosios modelis – “Bermuda Scarf”, siūlai – Crazy Zauberball 1537 (rudens saulė), Alpaca 5565, antroji megzta iš Crazy Zauberball 1702 (mažas lapiukas) ir Drops Baby Merino 30.{jcomments on}
Pamenate vestuvių priesakus? Ne, ne tuos tikruosius, iškilmingai tariamus prie altoriaus. Tuos liaudiškus prietaringuosius, kad nuotakos aprangoje turi būti kas nors sena, skolinta ir mėlyna. Abejoju, ar Jurgita tuo remdamąsi rinkosi sau skarą prie suknelės. Greičiau, kad baltą labai sunku priderinti prie balto, o gal, kad mėlyna – jos mėgstama spalva ir jos intarpėliai tai šen, tai ten įsiterpę į jos šventinį apdarą.
Tik su šiuo pačiu didžiausiu ir mėlyniausiu akcentu ji kaži ar būtų atėjus prie altoriaus, jei mūsų, mezgimo draugių, grupelė, belaukianti jaunosios poros prie bažnyčios;). Pora išlipo iš mašinos ir jau keliavo bažnyčios link, bet mus pamačiusi Jurgita stabtelėjo, sugrįžo prie mašinos ir mama greitai jai padavė skarą ant pečių. Gal buvo ir visai ne taip, pasakoju savo istoriją – čia taip atrodė iš tolo;)).
Kaip ten bebūtų, ji buvo viena pačių gražiausių nuotakų, kurių nemažai teko regėti…
Ir skara tikrai ne tik pečius šildė, bet nepaprastai puošė – Šetlando salų kiauraraštis, kai raštas mezgamas iš abiejų pusių, sukuria tokį beveik efemerišką medžiagą. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad tiek mėlynos bus taip gražu…
Jurgitos M. megzta skara ir pirma bei dvi paskutinės nuotraukos, siūlai – “Drops Lace”(6790), modelis -“Rock Island“.{jcomments on}