Vestuvinė skara

Vestuvinė skara

Pamenate vestuvių priesakus? Ne, ne tuos tikruosius, iškilmingai tariamus prie altoriaus. Tuos liaudiškus prietaringuosius, kad nuotakos aprangoje turi būti kas nors sena, skolinta ir mėlyna. Abejoju, ar Jurgita tuo remdamąsi rinkosi sau skarą prie suknelės. Greičiau, kad baltą labai sunku priderinti prie balto, o gal, kad mėlyna – jos mėgstama spalva ir jos intarpėliai tai šen, tai ten įsiterpę į jos šventinį apdarą.

Vestuvinė skara

Tik su šiuo pačiu didžiausiu ir mėlyniausiu akcentu ji kaži ar būtų atėjus prie altoriaus, jei mūsų, mezgimo draugių, grupelė, belaukianti jaunosios poros prie bažnyčios;). Pora išlipo iš mašinos ir jau keliavo bažnyčios link, bet mus pamačiusi Jurgita stabtelėjo, sugrįžo prie mašinos ir mama greitai jai padavė skarą ant pečių. Gal buvo ir visai ne taip, pasakoju savo istoriją – čia taip atrodė iš tolo;)).

Vestuvinė skara

Kaip ten bebūtų, ji buvo viena pačių gražiausių nuotakų, kurių nemažai teko regėti…

Vestuvinė skara

Ir skara tikrai ne tik pečius šildė, bet nepaprastai puošė – Šetlando salų kiauraraštis, kai raštas mezgamas iš abiejų pusių, sukuria tokį beveik efemerišką medžiagą. Niekad nebūčiau pagalvojusi, kad tiek mėlynos bus taip gražu…

Vestuvinė skara

Jurgitos M. megzta skara ir pirma bei dvi paskutinės nuotraukos, siūlai – „Drops Lace”(6790), modelis -„Rock Island.{jcomments on}

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00