Archyvas 2011

*

*

*

{jcomments on}

Kurią krūvelę pasirinktumėte?

Tą viršuje, ar apačioje?

Aš jau pasirinkau ir jus labai kviečiu tuo užsiimti – MAINAIS! Beveik visos turime siūlų, kuriuos kažkada pirkome, apie kažkokį projektą svajojome, apie kokį?… Tiek naujų idėjų prieš akis, o tie siūlai jau tau nieko nebesako, guli, kartais net labai geri, bet nieko iš jų daryti nenori, bent jau šiuo metu. Laikyti ir veisti kandis, prie progos padejuojant, kad mažai tiems siūlams namie vietos, visur jų pilna, o megzti nėr iš ko? Atiduoti lyg ir gaila… Mainykitės vieni su kitais! Pasiūlykite, ką turite ir nebenorite, garsiai svajokite, ką vietoj to norėtumėte turėti. Kol nesugalvojau nieko geresnio, galiu pasiūlyti tam reikalui “Mezgimo zonos” skelbimų lentą – rašykite ir prisekite savo lapelį su pasiūlymu, pageidavimu ir kontaktais. Tegul nestovi siūlai, nedulka, nesikankinkim megzdamos iš reikalo ar pareigos, jei galim tą daryti su malonumu. Kas mums nebeįdomu, kitam bus visiška naujiena, su džiaugsmu skatinanti bėgti namo ir čiupti virbalus.

Mainytis galima ne tik siūlais, bet ir… mezgimu. Mėgstate megzti riešines, bet didelio drabužio modeliavimas kelia jums stresą? Ar atvirkščiai – megzti skaras kiauraraščiais – kaifas, bet norisi šiltų kojinių, o vien pagalvojus apie tuos 5 virbalus ir kulną darosi negera? Mezgimas neturi tapti dar vienu streso šaltiniu. Mainykitės!

Almos Lenartienės megzta liemenė. Siūlai: Delight 03, modelis čia.

Šioje nuotraukoje – vienas tokių mainų rezultatų. Kita pusė gavo riešines, gaila, jų neužfiksavau, bet svarbiausia – pati idėja. Gal kam vienas daiktas gali pasirodyti neadekvatus kitam, bet paprastai tokiuose mainuose abi pusės tik laimi. Mezgi tai, ką mėgsti, bet gal tiek jau tau ir nebereikia, o gauni tai, ko reikia. Ar ko norisi, bet neteikia malonumo. O čia visi gauna dvibugą malonumą – proceso ir rezultato. Tikiuosi, įtikinau…:){jcomments on}

Kaziukas šiemet kaip niekad gausus dovanų :). Pirmoji, pati netikėčiausia, atkeliavo iš Japonijos nuo garsios japonų dizainerės Kotomy Hayashi (jos knyga “Beads Knitting” daugeliui mūsų puikiai pažįstama, dizainerė išleidus dar įspūdingą skaičių knygų, kelios jų yra parduotuvės bibliotekoje):

Pralupus ledą, radau sidabrą (t.y., tradicinį japonų įpakavimą):

Pramušus sidabrą, radau auksą:

Pačios dizainerės megztas riešines!

Jau tiesiogiai iš Kaziuko brangios draugės dovana – latviška margai natūraliais dažais dažyta vilna su mezgimo adata ir instrukcijų knygute (atkreipkit dėmesį, kaip gražiai ta adata ir knygutė parengtos!):

Ir tradiciniai Kaziuko riestainiai – ačiū, Rasa! Jų skaičius, tiesa, dramatiškai sumažėjo kelionėje namo 🙂 O iš močiutės parneštųjų beliko tik rageliai ir nageliai ekologiška džiuto virvelė ir trupiniai duoninėje – ar bereikia didesnio įvertinimo :)?

Besilankydamos Kaziuke pačios, abi su Kristina buvom apdovanotos auksarankės mano draugės Rūtos mamos adatinėmis (aš, kaip didesnė mergaitė, gavau net 2):

O čia mūsų pačių laimikis. Latviški natūraliais dažais dažyti vienspalviai siūlai (draugės dovanos įkvėpta susiradau tą pačią latvę):

Ir gintarinės sagutės (ant mamos pasiūto lininio krepšio):

Kaziukas padovanojo šiemet ir ypatingą siurprizą. Kasmet jame apsilankanti Yuka Sudo iš Saporo, šį ketvirtadienį apsilankė ir mūsų mezgimo klube. Ir apsilankė ne šiaip kaip viešnia, o kaip… mezgėja! Tuoj paaiškinsiu savo nuostabą – iki tol Yuka visai nemezgė, išmoko megzti tik per pačios organizuotus riešinių mezgimo kursus Japonijoje, kuriuos vedė mano pradžioje minėta dizainerė Kotomy Hayashi. Mes paprastai pradedam nuo šalikų, Yuka… nuo riešinių. Ir užkibo, dabar drąsiai vadina mezgimą savo hobiu ir kaip tikra mezgėja skrendant kelionėje pasiruošė mezginį, riešines, specialiai lėktuvui pritaikytais bambukiniais virbalais, nes su tokiais plieniniais jokių šansų, visi žinom. Iš Tokijo į Helsinkį 9 valandos kelio – ir numegzta beveik visa riešinė!

Ketvirtadienį ji mezgė antrą tokią riešinę:

O šią porą numezgė lietuvei draugei, pas kurią pernai vasarą viešėjo, dovanų – ar pasaulis neapsivertė aukštyn kojom;)?..

Kuo Jus pradžiugino šįmetinis Kaziukas?{jcomments on}

Riešinės iš latviškos Ogres vilnos, motyvas taip pat latviškas iš latviškų pirštinių knygos M.Slava “Latviešu rakstainie cimdi”:

Alpakos riešinės, motyvas iš A.Praakli knygos “Eesti labakindad ilma laande laiali”, šį kartą iš estiškų pirštinių lobyno :):

O čia – manasis Everestas šiuo metu. Įsivaizduoju, kaip juokingai (ir pretenzingai) toks mano pareiškimas pasirodys mezgančioms spalvotais karoliukais mandriausius raštus, bet man ir šis variantas, kai kiekviena snaigė kitokios spalvos, buvo pakankamas iššūkis. Ne visi gi šoka į vandenį nuo tiltelio, kiti brenda nuo kranto po žingsniuką. Čia mano pirmasis žingsniukas. Nes raštas toks gražus ir taip monotoniškai atrodytų vienos spalvos… Retrospektyviai žiūrint, nusimezgė jos labai greitai, daug greičiau nei vienos spalvos karoliukais, nes buvo daug įdomiau ir, nuolat baiminausi, ar tikrai gerai suskaičiavau. Be greitai numegztų riešinių, dar vienas pliusas – švarus, be jokių atlikusių karoliukų kamuolėlis. Toks man pasitaikė tik kartą, kai mezgiau sirgdama draugei riešines. Megzdama vienspalves per daug nesijaudinu, paskaičiuoju raštą, pažiūriu į lubas, vidurkį užsiveriu, dar pažiūrėjus į lubas kiek primetu ir pirmyn. Tą kartą karštis protą buvo taip aptemdęs, kad žiūrėjau tik į lubas, pasisekė, sumezgiau viską iki vieno ir… užteko! Neimkit iš manęs pavyzdžio, manau, tai buvo vienintelis kartas, kai kvailiui krentant gyvenimas pagalvėlę pakiša, tokie atvejai paprastai nelinkę kartotis… Yra ir minusų – negali daryti jokių klaidų! Kai vienoje eilutėje išmezgiau vienu karoliuku per daug, pirma mintis buvo: “Jokių problemų, tuoj replytes pasiimsiu ir nugnybsiu”. Ir tik stop! Čia tai nugnybsi, o paskui to vieno ir pritrūksi. Bet riešinės be klaidų – ar toks jau rimtas minusas;)?
 

Siūlai: Merino Land 12, raštas iš čia.{jcomments on}