Riešinės iš latviškos Ogres vilnos, motyvas taip pat latviškas iš latviškų pirštinių knygos M.Slava „Latviešu rakstainie cimdi”:
Alpakos riešinės, motyvas iš A.Praakli knygos „Eesti labakindad ilma laande laiali”, šį kartą iš estiškų pirštinių lobyno :):
O čia – manasis Everestas šiuo metu. Įsivaizduoju, kaip juokingai (ir pretenzingai) toks mano pareiškimas pasirodys mezgančioms spalvotais karoliukais mandriausius raštus, bet man ir šis variantas, kai kiekviena snaigė kitokios spalvos, buvo pakankamas iššūkis. Ne visi gi šoka į vandenį nuo tiltelio, kiti brenda nuo kranto po žingsniuką. Čia mano pirmasis žingsniukas. Nes raštas toks gražus ir taip monotoniškai atrodytų vienos spalvos… Retrospektyviai žiūrint, nusimezgė jos labai greitai, daug greičiau nei vienos spalvos karoliukais, nes buvo daug įdomiau ir, nuolat baiminausi, ar tikrai gerai suskaičiavau. Be greitai numegztų riešinių, dar vienas pliusas – švarus, be jokių atlikusių karoliukų kamuolėlis. Toks man pasitaikė tik kartą, kai mezgiau sirgdama draugei riešines. Megzdama vienspalves per daug nesijaudinu, paskaičiuoju raštą, pažiūriu į lubas, vidurkį užsiveriu, dar pažiūrėjus į lubas kiek primetu ir pirmyn. Tą kartą karštis protą buvo taip aptemdęs, kad žiūrėjau tik į lubas, pasisekė, sumezgiau viską iki vieno ir… užteko! Neimkit iš manęs pavyzdžio, manau, tai buvo vienintelis kartas, kai kvailiui krentant gyvenimas pagalvėlę pakiša, tokie atvejai paprastai nelinkę kartotis… Yra ir minusų – negali daryti jokių klaidų! Kai vienoje eilutėje išmezgiau vienu karoliuku per daug, pirma mintis buvo: „Jokių problemų, tuoj replytes pasiimsiu ir nugnybsiu”. Ir tik stop! Čia tai nugnybsi, o paskui to vieno ir pritrūksi. Bet riešinės be klaidų – ar toks jau rimtas minusas;)?
Siūlai: Merino Land 12, raštas iš čia.{jcomments on}