Archyvas 2010

Ketvirtadieniais pasigendam Gabrielės ir vis paspėliojam, kaip jai ten, Amerikoj sekasi. Pasigendam ir jos mezginių, bet kai manęs kas apie juos paklausia, nieko negaliu atsakyti, nes nieko nežinau. Tik kai kas mano, kad per darbus ji turbūt neturi laiko megzti, negaliu tuo patikėti. Nes tas, kas mezga, mezga… beveik visada. Ir sunku patikėti, kad per tuos 2 mėnesius ji nė karto virbalų paėmus nebūtų. Ir netrukus gavau nuotraukas. Labai norėjau įdėti Gabrielę dangoraižių fone, bet mezgta palaidinė ten nelabai matosi. Tai padariau pagal Daivą, kuri juokavo, kad jei nori turėti pigų ir gerą daiktą, tai reikia turėti du daiktus: vieną pigų, kitą gerą. Tai ir įdedu dvi nuotraukas. Vieną su dangoraižiais:

Ir kitą su megzta palaidine iš arčiau:

Siūlai: Cotton Eco 00090 , modelis čia.
Dar viena nauja palaidinė. Aprašymas ispanų kalba, bet tai Gabrielei – smulkmena 🙂

Siūlai: Safran 51, modelis čia.
Mezga ir iš amerikoniškų siūlų, tikiuosi greit pamatyti ką. Ir siunčia visoms dideliausius linkėjimus:){jcomments on}

Lietuvišku linu susidomėjo ir Vilniuje viešėjusi Anna iš Talino. Kadangi ji yra labai puiki ir greita mezgėja, per savo viešnagės mėnesį numezgė ne tik 2 sijonus, bet pabandė ją sudominusį lietuvišką liną. Rezultatus netrukome išvysti. Daugiau apie tai čia, čia, čia ir čia. Tikiuosi, nenusivylė, nes išsirinko tamsaus vyno spalvą kitam projektui. Su šiuo sukėlė audringas gerbėjų ovacijas savo dienoraštyje, visi labai laukiam kito mezginio. 

Ketvirtadienį mezgimo klube ji jau demonstravo pilnai pabaigą lininę palaidinę, o mezgė jau vilnonę skarą suomiškam mezgimo žurnalui. Ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes, bijau, kad būsiu perlenkusi lazdą su tuo linu. Kai mes juo rengėmės, tapdavo maloniai vėsiau, o tą dieną, kai pasirodė Ana su baigtu vasariniu topu, temperatūra staigiai krito net 20 laipsnių. Aš jau savo palaidinę net pabaigti bijau…{jcomments on}

Atostogos tęsiasi – dryžiukai smulkėja. Mat mezgami tokie projektai, kuriems užtenka mažesnio kiekio vienos spalvos siūlų.

Siūlai: Drops Alpaca. Daug spalvų…
Įkvėpimo šaltinis čia. Tik mezgiau iš plonesnio siūlo, todėl dryžiukai ne po 2, o po 4 eilutes.

Nors tik kaklą mezgiau rankomis, pasipiktinčiau, jei kas aiškintų, jog tai – ne rankų darbas. Turiu galvoje ne tik kaklą ir ne mašinos aparato stumdymą, o… galų sukaišiojimą. Jis užėmė turbūt daugiau laiko nei visas mezgimas.

Dabar taikausi į štai tokį megztinį gerom akim:

Arba tokį ripsu: 

Labai mėgstu dryžiukus. Ypač margus. Ir ne šiaip sau margus, o LABAI margus. Šitie du projektai iš nuostabios Sanna Vatanen knygos „Neulo Virkkaa Kirjo Jamalangasta!“ – mano svajonių megztiniai.
Vaikystėje leisdavau vasaras pas mamos draugę kaime. Ten kartais gyvendavo jos mama, visų švelniai vadinama babutyte. Ji iš kažkur gaudavo maišus siūlų atliekų. Labai trumpų (~50cm), labai plonų ir labai margų. Amžinatilsį babutytė traukdavo iš maišo po vieną siūliuką bet kokios spalvos ir juos raišiodavo. Po to iš tokių kelių labai margų kamuoliukų susukdavom vieną storesnę giją ir nerdavom… puodkėles. Tie savadarbiai siūlai būdavo laikomi ne per virš vertingais, pats tas puodkelėm. Gaila, buvau vaikas ir nesipriešinau tam, kas įprasta – nenusimezgiau iš jų megztinio. Bet tai buvo pačios gražiausios mano gyvenime matytos ir turėtos puodkelės. Paskui, babutytės siūlų atsargoms išsekus, bandėm imituoti tą nuostabų melanžą. Bet kai darai tyčia, sunku išgauti tai, kas gaunasi netyčia… Tai ir tebuvo imitacija. Siekiamybės. Svajonės…
O nuo čia parodytų suomiškų šedevrų mane sulaiko tik mintis… apie pabaigą. Mano jau ne kartą minėta Anna Zilboorg knygoje “Knitting for anarchists” gana išsamiai aptaria ir šitą temą – mazgų. Aš paprastai mazgus su adata pabaigoje stengiuosi sukaišioti, tegu blogoji pusė ir neatrodo kaip geroji, bet atviri galai nesiplaiksto. Tačiau man buvo labai malonu perskaityti jos padrąsinimą visoms, kurios (tarp kurių ir pati autorė) nemėgsta mazgų slėpinėjimo. Jos težino, kad jų pusėje yra ilgametė tradicija, nes laikais, kai mezgimas buvo ne mielas hobi, o būtina gyvenimo dalis (nenusimegsi kojinių – nušalsi kojas), žmonės negaišo laiko tokioms smulkmenoms kaip išvirkščiosios pusės puošyba. Ir jei koks perfekcionistas domėsis jūsų megztinio vidine puse, galima ramiai jam atsakyti, kad tai jūsų privatus reikalas – vieša yra geroji pusė.
Nesu labai smalsi ir labai į žmonių privačius reikalus linkusi kišti nosį, bet… daug atiduočiau, jei galėčiau pažvelgti į tų megztinių vidinę, privačią pusę…
Tačiau
tai, kas liko nuo mano pirmų dviejų dryžuotų megztinių – dar toli gražu ne likučiai:

Esu sumanius iš to dar 2 projektus: vieną iš mėlynai žalios juostos, kitą – iš violetiškai raudonos. Iki!{jcomments on}

Išėjus atostogų pakilau į tokias aukštybes, jog nusprendžiau, kad laiko išmatavimas manęs neliečia. Ir jei sveikas protas kilsteltų antakius pažvelgęs į mano projektų krepšį, kurį susiruošiau savaitei į kaimą, tai aš jo nei mačiau, nei girdėjau. 7 megztiniai, 5 poros riešinių ir  dar šisbeitas – vienai savaitei gerokai per daug? Kas man, aš esu virš laiko! Išvykau prisikrovusi krūvas siūlų, apsiginklavusi virbalais ir… mezgimo mašina.
Deja, nors mezgimo mašina ir paspartina svajonių įgyvendinimo procesą, atostogų gale manęs laukė nemalonus atradimas – laikas vis dėlto egzistuoja. Taipogi ir man. 
Riešinių nenumezgiau, bet susivėriau karoliukus. Vienai porai.
Nusimezgiau kelis megztinius. Tikrai ne tiek, kiek buvau susiplanavusi, bet…

Jau seniai buvau nusižiūrėjusi šį modelį (S.Hatton “Echo“). Jis skirtas 11-16 metų mergaitėms, man tai nebuvo svarbu, nes, kaip dažnai, instrukcijų neskaičiau, tik pasižiūrėjau į nuotrauką. (Dar ieškau gražios sagės – irgi iš nuotraukos :))

Siūlai: Alpaca, modelis: Echo.
Originalo spalvos nuosaikios ir 2. Aš pasidariau tokį trenktą linksmą variantą iš skirtingų spalvų Drops Alpacos.

Iš pat pradžių šitam modeliui buvau numačiusi šiuos siūlus (dar vienas laimingas radinys, praskaidrinęs – ką ten praskaidrinęs, fejerverkais nutvieskęs! – man dieną): Rowan Kaffe Fassett Light Tweed 4-ply.

Čia turėtų būti toks kultūringas variantas. Jei man kada užeitų toks kultūringas noras.
Tęsinys rytoj :){jcomments on}