Mano antroji lininė palaidinė baigta.
Į darbą jos jau neberizikuoju rengtis, bijau sniego sulaukti 🙂 Orai ir be mano „pagalbos“ vėsta ir smagu galvoti apie naujus, jau vilnonius mezginius.
Tik sunku su linu atsisveikinti. Kažkoks magiškas siūlas. Įtariu, ilgai netempsiu, po Naujųjų ir kokį sijoną sumąstysiu pradėti.
O kai kas nė neketina su juo atsisveikinti:
Rūtos Juzėnienės nuotraukoje – pradėta lininė suknelė.{jcomments on}
ir…smagu. Smagu megzti naujus šalikus, kepures, apie megztinius galvoti ir planuoti. Smagu, kad orai vėsta ir tikrai visko naujo REIKIA.
*
**
Astos Merkienės nuotraukos, šalikas ir laiškelis. Siūlai: Noro Silk Garden Lite 2015
„…toms penkioms dienoms sodyboje įsidėjau NORO siūlus, tada dar “Zauberball” baktusui – bet pradėjau, garbės žodis, juk kelio – apie porą valandų, tad kaip nevairuojanti galėjau megzti. Ir dar prigriebiau siuvinį – iš vyro senų marškinių perdarau suknelę dukrai. Bet eilinį kartą supratau, kad man mezgimas neturi būti darbas… Tad nuotaika – na, na, kokia spalva toliau, kaip viskas pavyks – buvo pats tas. Tikrai idealios mezgimo atostogos.“ Asta{jcomments on}
{jcomments on}Ketvirtadieniais pasirodančią mergytę šelmiškomis akimis visi meiliai vadina princese. Iš tiesų princesė turi vardą – Simona. Ir mamos megztą megztuką.
Megztuką ne visai paprastą. Dvigubą.
Pradžia buvo ne dviguba ir čia. Tai yra, iš ten Edita sužinojo apie trumpų eilių kaklo modeliavimą mezgant ratu. Toliau – sava kūryba. Sunkiausia mezgant nuo viršaus – suderinti tų muselių susiėjimą abiejuose priekio pusėse ir nugaroje, bet… viskas įmanoma. Ne mažiau sunku nuspręsti, kuri pusė yra geroji.
Nes gražios abi. Pasinaudojusi šiame puslapyje rastais patarimais kaip be mazgo sujungti siūlą, Edita padarė abi puses geras. Kad nebūtų labai stora dvigubų sagučių eilė, jos eina tik vienoje pusėje (Editos mėgstamiausioje – išvirkščių akių).
Kitoje – tik viena sagutė.
Tai yra ne tik gražu, bet ir labai patogu. Jei suaugusiam žmogui toks megztinis-transformeris atstos du drabužius, kuriuos gali kaitalioti pagal nuotaiką ir stilių, tai tokiame princesiškame amžiuje jis turi kitą paskirtį. Vaikas ir taip drabužius keičia labai dažnai dėl visiems suprantamų priežasčių. Ir, kaip taisyklė, sieka ne įvairovės, o pastovumo. Bet kai pačiu netikėčiausiu momentu papuošta atžala nusivalo šokoladuotus pirščiukus sau į pilvą, tai gali staigiai išversti megztuką į kitą pusę ir vaikas vėl – abrakadabra – įgyja prekybinę išvaizdą 🙂
 |
 |
Editos Gendvilienės megztukas, nuotraukos ir princesė. Siūlai – Baby Merino 22
Atsivežti iš Lietuvos siūlai sumegzti ir naujas Gabrielės mezginys – iš vietoje pirktų siūlų. Visada smagu išbandyti nauja, juolab tikrai nedažnai ranka pasiekiama.
„Šiaip ne taip nufotografavau pradėtą mezginį – labai vargau su spalvom, bet šitoj nuotraukoj jau pakankamai tiksliai matosi. Siūlai – “Classic Elite Yarns – Classic Silk”, sudėtis – medvilnė, šilkas ir nailonas (norėjau drabužio ilgom rankovėm, bet ne visai žieminio, nes čia 40 laipsnių karščiai, nebūtų įmanoma vilnos į rankas paimti), išprotėjusios spalvos priderintos prie Saulaičio dovanotų indėnų rankų darbo auskarų iš karoliukų, modelis – va toks. (Kadangi bus su kapišonu, tai pabaiga dar ne taip arti, kaip atrodo, o rankovės trijų ketvirčių, todėl atrodo kaip per trumpos.)
O dar buvom su Saulaičiu išėję pasivaikščioti į preriją, jis labai myli gamtą ir daug išmano, todėl, daug galėjo pripasakoti. Mums labai pasisekė, nes pamatėme pilkąjį garnį (net nufotografavau, vėliau įdėsiu nuotraukas), ir aš supratau, kad būtinai reikės nusimegzti ką nors jo plunksnų spalvos – tokios pilkai melsvos.“
Laukiam… ir naujų mezginių, ir Gabrielės…{jcomments on}
