{jcomments on}Ketvirtadieniais pasirodančią mergytę šelmiškomis akimis visi meiliai vadina princese. Iš tiesų princesė turi vardą – Simona. Ir mamos megztą megztuką.
Megztuką ne visai paprastą. Dvigubą.
Pradžia buvo ne dviguba ir čia. Tai yra, iš ten Edita sužinojo apie trumpų eilių kaklo modeliavimą mezgant ratu. Toliau – sava kūryba. Sunkiausia mezgant nuo viršaus – suderinti tų muselių susiėjimą abiejuose priekio pusėse ir nugaroje, bet… viskas įmanoma. Ne mažiau sunku nuspręsti, kuri pusė yra geroji.
Nes gražios abi. Pasinaudojusi šiame puslapyje rastais patarimais kaip be mazgo sujungti siūlą, Edita padarė abi puses geras. Kad nebūtų labai stora dvigubų sagučių eilė, jos eina tik vienoje pusėje (Editos mėgstamiausioje – išvirkščių akių).
Kitoje – tik viena sagutė.
Tai yra ne tik gražu, bet ir labai patogu. Jei suaugusiam žmogui toks megztinis-transformeris atstos du drabužius, kuriuos gali kaitalioti pagal nuotaiką ir stilių, tai tokiame princesiškame amžiuje jis turi kitą paskirtį. Vaikas ir taip drabužius keičia labai dažnai dėl visiems suprantamų priežasčių. Ir, kaip taisyklė, sieka ne įvairovės, o pastovumo. Bet kai pačiu netikėčiausiu momentu papuošta atžala nusivalo šokoladuotus pirščiukus sau į pilvą, tai gali staigiai išversti megztuką į kitą pusę ir vaikas vėl – abrakadabra – įgyja prekybinę išvaizdą 🙂
 |
 |
Editos Gendvilienės megztukas, nuotraukos ir princesė. Siūlai – Baby Merino 22