Archyvas ‘2018

Pirmiausia pamačiau naują Židronės megztinį. Iš naujo estiškos vilnos spalvyno. Dar nematyto. „Taip, tie patys šermukšniai”, – patvirtino ji, – „tik be jokio cukraus”. Išėjom fotografuotis kartu pasiėmę ir naujas pirštinaites iš Avių kelio. Ir kai paaiškėjo, kad du nauji daiktai iš skirtingose vietose gamintų siūlų yra tobulas komplektas, toliau fotografavome viską kartu:). Nespėjau išsiklausinėti, bet spėju, kad pirštinių dryžiukai…

Ruduo mums dovanoja ne tik pačių skaniausių, bet ir pačių gražiausių gėrybių (kartais tai suderinama;)). Gilės – vienos tokių. Jos pati forma su dažnai ant šono pakreipta kepurėle, net ant žemės gulinčios, yra tokia žmogiška, tokia šmaikšti ir valiūkiška, kad nenuostabu, jog net dviejų mano mylimų vaikystės knygų herojai yra giliukai. Jas maža skaitydavau ir vartydavau, svajodama apie veikėjus, ne…

Klevų sėklos ne veltui turi sparnus – jos dabar skraido ne tik nuo medžio prie medžio, bet ir nuo vienos mezgėjos spintos prie kitos ir mano širdis dainuoja iš džiaugsmo. Gamtoje klevų sėklas nešioja vėjas ir gyvi padarai savo kojomis, megztas sėklas – internetas, kurio dėka jos plinta dar greičiau ir plačiau. Gal ir taip galima sodinti medžius – virbalais?;)…

Sunku, kai eini į parduotuvę žinodamas, ko nori, nes parduotuvė to iš anksto tai nežino ir nespėja pasiruošti, o kartais ir gamintojų perspėti, kad reikalinga nauja spalva ar didesnis esamos kiekis. Čia ne tik apie siūlų parduotuves kalbu, kitose dar sunkiau, nes ten jau gatavą produktą turi imti, nieko pats nepakeisi, o jei jis neatitinka vizijos??? Todėl viziją turėti ir…

Vėlinėms artėjant dauguma mūsų keliauja lankyti mirusiųjų kapų ir šalia gyvenančių artimųjų, vieniems – žvakės, maldos ir gėlės, kitiems – pyragai, knyga, o gal ir nauji virbalai ar spalvotas siūlų kamuoliukas;).Lauktuvės – jautri tema, kaskart iškylanti keliaujant ir galvojant apie sutinkamus ar pasiliekančius žmones. Vieniems vežame savo namų ar savo šalies dalelę, artimuosius norime pradžiuginti aplankytų šalių egzotika. Ir tegu…

Atitarnavę vasarą viršutiniais drabužiais, šie širdies šildytuvai naują sezoną sutinka kas prie namų kompiuterio, kas prie vėsioje darbo vietoje. Mėgstamos Vilmos žalios spalvos, jai aplinkui vis rusvėjant ir nykstant, toks užmestukas ypatingai traukia akį. Spėju, visai nebuvo tokio tikslo susikurti visžalį drabužį šaltam sezonui, bet akys džiaugiasi nepriklausomai nuo autorės sumanymo;). Žalia spalva, realybėje daug skaistesnė ir gaivesnė, šiame mezginyje…

Toks tokį atpažino ir šokti pavadino:). Ir visai nesvarbu, kad viena drakonų pora iš Islandijos, kita – iš Estijos, viena – ryškesnė, kita – didesnė, tos rankos, kurias jie imsis savo ugnimi šildyti, visiems laikams užmirš šaltį. Ir nuobodulį;). Nes tokie rankiniai gyvūnėliai – ne kokie įprasti žieminiai aksesuarai. Lydėdami jus kiekvieną šaltą dieną jie neabejotinai trauks visų praeivių žvilgsnius….

Niekas Gražvydės neapkaltins, kad vasarą tik smuikeliu griežė. Ji taip rimtai ruošėsi rudeniui, kad net skruzdės susigėsti turėjo! Darbo prie tokio rimto apkloto buvo tiek daug, kad rudeniui net teko kiek su vasara pasišnibždėti, kad jokie šalčiai nė nebandytų rodytis, kol jiems nepasiruošta. Autorystę ir be autorės nuotraukos nuolatiniai MZ dienoraščio skaitytojai atpažintų – nukeltų akių raštai taip glaudžiai su…

Man ruduo patinka visoks. Ir rūdžių spalvos žolės bei tamsios uogos, ir pilki lietaus pilni dangūs, ir rūkuose paskendę peizažai, ir atvirai demonstruojamas žėrintis auksas ir turtingos šiltų atspalvių rudeninių gėrybių rietuvės, ir skaisčios chrizantemų liepsnelės jau visai išblukusiuose lapkričio laukuose. Gamta graži kokiais tik pavidalais ji besirodytų… O vat drabužių rudenį norisi žiūrint į jo šiltą ir spalvotąją pusę;)….

Skara, jaukiai apsisukanti apie kaklą, traukianti visų akis, su džiaugsmu megzta ir tokiu pat džiaugsmu nešiojama… Pirmas pasirinkimas buvo geltonas vienspalvis siūlas, o prie jo dvispalvės skaros modeliui priderintas pereinamų spalvų kamuoliukas – viskas taip harmoningai ir organiškai susijungia į bendrą visumą, kad ir neatskirsi iš pirmo žvilgsnio, kur prasideda vienas ir baigiasi kitas, o prie jų prisijungia valiūkiška šypsena…