Man ruduo patinka visoks. Ir rūdžių spalvos žolės bei tamsios uogos, ir pilki lietaus pilni dangūs, ir rūkuose paskendę peizažai, ir atvirai demonstruojamas žėrintis auksas ir turtingos šiltų atspalvių rudeninių gėrybių rietuvės, ir skaisčios chrizantemų liepsnelės jau visai išblukusiuose lapkričio laukuose. Gamta graži kokiais tik pavidalais ji besirodytų… O vat drabužių rudenį norisi žiūrint į jo šiltą ir spalvotąją pusę;).
Savo jau ne pirmos jaunystės geltoną megztuką išsitraukiu įvairiais metų laikais, bet rudenį – dažniausiai. Šiemet jam draugiją papildė naujas – linksmas ir šiltas visom prasmėm (kokia gi dar gali būti spalvota islandiška vilna:)).
Idėja „nukrito iš dangaus” šio megztuko pavidalu.
Paprastų dryžiukų nelabai norėjosi, o čia – toks derinys! Plačiojoje juostoje – kitos spalvos taškeliai, po jo seka siauresnė taškelių spalvos juosta. Taip ir poruoji spalvotus kamuoliukus poromis vieną po kito…
Prie veido tos spalvos, kurios tinka prie veido, toliau tos, kurios džiugina širdį ir akis.
Megztas ratu nuo viršaus, todėl pradžios juostos vienodos, o nuo rankovių atsiskyrimo kiekviena pasuko savo keliu;). Nederindamos jokių planų su kūnu.
Modelis – pats paprasčiausias reglanas.
Pati suprantu, kad vieno daikto nuotraukų – gerokai per daug, bet taip norėjosi įamžinti visas to nuostabaus sekmadienio miške akimirkas. Visai ilgai ilgai žiemai…
Megztukas megztas pagal šį modelį, siūlai – Lett Lopi 1402, 1403, 1406,9426, 1404, 9431, 0086, 1420, 9434, 1410, 0005, 1411, 00054, 9417, 9264, 9421.{jcomments on}