Archyvas ‘2015

Aukštasis pilotažas

Audronė suskalbė netyčia Julijos pynėtą megztuką, atidavė dukrai savąjį, o nelaimėlį išardė ir prikėlė naujam gyvenimui. Matyt, geras buvo aname, kad prisikėlė tokiu prašmatniu pavidalu. Kadangi gavau barti, jog neperspėjau neskalbti mašina, tai visus čia viešai perspėju, kad šis siūlas jau yra paveltas ir papildomo vėlimo jam nereikia. Gamintojas savo puslapyje atskiru šriftu šią informaciją parašė, aš dar kartą pakartoju lietuviškai. Skalbkit…

F

Kol daugelis mūsų atsargiai čiupinėjo ir apžiūrinėjo šio rudenio Rowan naujieną „Hemp Tweed“,  ragaudami mažais kąsneliais, Elvita nėrė tiesiai į pačią gelmę ir pirmoji numezgė rimtą didelį vyrišką megztinį. „Siūlas nerealus, labai tvarkingas, malonus, subtiliai prabangus, džiaugiuosi jį išbandžius.“ Megztinio modelis – Stephen West „Ombre Yarn Eater„, tik perskaičiuotas plonesniam siūlui. Šis plonesnis variantas pasirodė ne toks žvėriškas, „surijo“ tik…

Mezgimo kalnai ir pakalnės

Kiek kartų esu iš mezgėjų (atkreipkit dėmesį, mezgėjų, ne šiaip žmonių gatvėje) girdėjusi, jog jie ar jos mezga tik šalikus (kepures, pirštines, kojines), megztinių tai nemoka. Aš vis galvoju, kad esmė yra mokėti megzti, o ne mokėti megzti kažką. Jei moki megzti, tai gali ieškoti, žiūrėti, bandyti tuo pačiu būdu padaryti bet kokį daiktą. Čia lyg muzikantas sakytų, jog nemoka…

Pirštuotos pirštinaitės

Nepradedu vėlyvo pirmadienio ryto nuo sunkiosios artilerijos – megztinių. Žiema vakar pažėrė pirmą saują sniego, primindama save. Ir pirštines. Kam jų iki šiol nelabai reikėjo, dabar turbūt jau ieško kišenėse. Ką ras?;) Idealiausias radinys dabar būtų šiltos, plonos ir patogios pirštuotos pirštinės. Keistas dalykas tos megztos pirštuotos pirštinės. Odinių siūtų yra daug, visokių (?) spalvų ir patogiai išmodeliuotų, o ar…

Brolis dvynys

Vienodi daiktai – įdomus dalykas. Jie tave lyg su kuo suriša ar sujungia. Kodėl taip trokšta vienodų daiktų broliai ir sesės? Kad parodytų visiems savo artumą. Mes su drauge kadaise turėjom abi vienodas striukes. Eidavom šalia kaip dvi laimingos sesutės, kurių tikrame gyvenime nei viena neturėjome. Nenustebkit, išvydę Kaune „bevaikščiojantį“ vilnietiško megztuko brolį-dvynį:). Ir nepulkit nieko nurenginėti – pirmasis megztukas…

Franziska?

Dar vienas megztukas, toli palikęs įkvėpimo šaltinį. Išliko siluetas (tradicinis oversized boxy tipo megztinis) ir apačios raštas.  Kitos spalvos, kiti siūlai (margas Colourspun vietoj siūlomo Felted Tweed), viršutinė dalis ir kaklas megzti ripsu, o ne lygiai ir stulpeliu (pažiūrėkit, kaip gražiai rašte esantis oranžas aidu atsikartoja ripso juostose), rankovės – spalvoti stulpeliai. Aš, tiesą sakant, megztinio žurnale ir neatpažinau, kol…

Šiltas ir spalvotas

Šiltas ir spalvotas – toks turėtų būti idealus žieminis megztinis. Žiema pas mus šiemet į jokius standartus netelpa, užtai šiandien rodomi megztiniai jai pasiruošę;). Be to, kad abu numegzti iš pačios šilčiausios islandiškos vilnos, tokių pat šiltų ir nuotaikingų spalvų, abu jie turi dar vieną bendrą savybę. Pradinis modelis juose – ne galutinė stotelė, o išeities taškas, nes megztinis visų…

Kultūringas megztukas

Po poros oficialių progų, kai galėjau rengtis megztais drabužiais, bet ne visais tokiais, kokiais vilkiu kasdieną, supratau, kad pats laikas įsitaisyti „kultūringą“ megztuką. Daugelis žmonių tokiems atvejams renkasi ką nors juoda. Aš juodos spalvos nenešioju, tai pasirinkau sau artimesnę iš Rowan Felted tweed paletės – tamsiai pilkai mėlyną. Pradėjau megzti nuo ripsinės apykaklės nugaroje, paskui surinkau to stačiakampio trejų kraštinių…

Megztukas prie riešinių

Paprastai būna atvirkščiai – prie rimto daikto derini aksesuarus. Bet tarp kūrybingų žmonių nuolat būdamas, pripranti žmogus prie pačių įvairiausių krypčių. Galima megzti tiek iš apačios į viršų, tiek iš viršaus į apačią. Galima derinti sagas prie megztuko, o galima atvirkščiai – gražiai sagai sugalvoti pritaikymą:). Tokios ypatingos riešinės tikrai prašosi joms tinkamo „fono“. Ir naujas Židronės megztukas tobulai prie…

Noro+Sirri

Pamačius naują Renatos megztinį, išsižiojau. Iš pirmo žvilgsnio, sunku rasti ką labiau nepanašesnio nei išieškotas, subtiliai spalvintas ir prabangios sudėties Noro „Arale“ ir tikra natūrali Farerų salų avių vilna, nudažyta aiškia švaria spalva, kokią lengvai gautum pats namuose. Bet truputį giliau pakasus, pasimato bendros tų dviejų taip skirtingai atrodančių augalėlių šaknys. Abu jie išaugę iš tos vietos, kur auga visi…

Item added to cart.
0 items - 0,00