Jolantos pasirinkimas ir įžvalgumas mane nustebino – niekada nebūčiau pasiūlius šių dviejų kamuoliukų medvilnės niekam, argumentuodama per mažu kontrastingumu. Jei neįtikinčiau, turiu papildomą argumentą – jie ne tik kad nelabai skiriasi, bet dar ir siūlas vienam kamuoliuke yra netolygiai dažytas, tokioje situacijoje dryžiai gali būti dar labiau išplaukę. Tai yra, turėjau, nes Jolanta ne žodžiais, o savo nauja palaidine įtikino, kad yra visai priešingai. Sudėjusi naują šio sezono spalvą su praeitų metų panašia naujiena, ji nusimezgė nepaprastai subtilią, turtingą atspalvių ir labai atostogiškai nuteikiančią palaidinę (kam ji nesiasocijuoja su pajūrio smėliuku? 🙂 ).
Dryžiukai matosi puikiai, kartu švelniai ir subtiliai, bet linijos švarios ir aiškios. Spalviniai nelygumai suteikia gelmės ir įdomumo – net neįtikėtina, koks turtingas gali būti vienos praktiškai spalvos koloritas!
Jolanta savo modeliui panaudojo bazinę statytų rankovių su petuku konstrukciją nuo viršaus, todėl su dryžių derinimu vargti neteko.
Prie visai lygaus rašto ji pridėjo dailius dantytus kraštelius – moteriškas ir žaismingas akcentas prie vasarinės klasikos (statytos rankovės, dryžiai, medvilnė, bež spalva). Gaivu, švaru, universalu.
Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2636 ir 2345.
Kaip ir visi Jolantos mezginiai – tobula!!!