Jei pritarsite daugumos mezgėjų nuomonei, kad Schoppel-wolle Zauberball Crazy (75% vilna, 25% suyrantis poliamidas, 100 g ~ 420 m) yra siūlai-spalvų terapija, tai ši siunta atrodo kaip tikras spalvų uraganas – nepamenu, kada turėjome ją tokią gausią :).
Žemiau nuotraukose galite apžiūrėti visas atkeliavusias spalvas, tik turėkite galvoje, kad net to paties spalvyno kamuoliukai gali truputį skirtis vienas nuo kito, nes spalviniai perėjimai juose nesidėlioja mechaniškai, o greičiau plaukia meniška upe tam tikrų spalvų ribose. Į lankas tikrai nenukrypstama, bet nedideli niuansai sukuria ir labai ypatingą mezginį, ir labai turtingą derinių paletę. Gal todėl mezgantys iš šio siūlo kojines taip iki galo ir nėra tikri, ką jos džiugina labiau – akis ar kojas 😉 .
Šis siūlas yra vienas pačių populiariausių, todėl kasmet kolekciją papildo nauji deriniai. Šių metų naujienos yra iš truputį skirtingų polių 😉 . Trečioje nuotraukoje matote dvi žaismingai gaivias naujienas, abu labai panašūs, tik vienas kamuoliukas yra labiau prislopintas, o kitas – skaidrių, beveik neoninių atspalvių.
Trečia naujiena (ketvirta nuotrauka) – visai kitokia: žemiškų, natūralių rusvai pilkų atspalvių Inuit.
Labai myliu šią kompaniją už daug ką, bet už spalvų parinkimą taip pat. Jie nebijo ir ryškių, labai originalių derinių, bet juos atsveria ypatingo subtilumo prislopinti, santūrūs spalvynai.
Nepavargstu nuolat kartoti, kad kojininiai siūlai reiškia tik vieną – jie yra tvirti, paprastai lengvai prižiūrimi ir kamuoliuke gana greitai keičiasi spalvos. Tai jokiu būdu nėra griežta panaudojimo instrukcija. Šios savybės tinka daugeliui mezginių, o pirštuotoms pirštinėms – ypač. Labai smagu, kai gali pailiustruoti savo žodžius tokiais gražiais pavyzdžiais, kaip Svajonės Janeliūnienės užsakytos pirštinytės mezgėjai Mildai Rapolavičienei, skirtos jos trejų ir ketverių metų anūkams. Prieš perduodama žodį močiutei, norėjau atkreipti dėmesį į dar vieną šių (ir daugelio kitų, gaminamų Schoppel-wolle) siūlų niuansą – spalvynų pavadinimus. Asociatyvūs, originalūs, jie prideda papildomos vertės spalvynui – mezginiai iš jų lengvai virsta istorijomis. Šios pirštinytės megztos iš Mažo lapiuko 😉 .
“Pas mus su lapėm ne šiaip mezgama – į vaikų sodybą ko ne kasdien ateina lapė, žiūri pro terasos langus, užlipa ant stalo, viską tikrina, uosto, apgraužė dukros odinę šlepetę, išnešė plastikinį indėlį su šaltiena. Kartą dukra nuplovusi berniukų pašiltintus guminius batus išnešė džiovinti ir nebeįnešė nakčiai, rytą vieno nebebuvo. Tai kai ateina lapė, būna daug triukšmo :). Pas mus visos knygutės, pasakos prieš miegą apie lapes. Sven Nordqvist “Lapių medžioklę” jau tyrinėja išpūstom akytėm ir pasakoja savo įspūdžius.”