Gražus šiandieninis megztukas yra puikus įrodymas, kad plonasis Isager Tweed nėra toks jau plonas 😉 , ir kad nepaisant tvidiniam siūlui būdingo nelygumo nei kiek neužgožia tekstūrinių kiauraraščių grožio. O jie čia svarbūs! Viename modelyje suderinti du lyg ir skirtingi, bet turintys bendrą ritmą – kūne stambesni ir išraiškingesni rombai susišaukia su smulkesniais rankovėse. Ir kaip dailiai jie sutaikyti reglano platėjimo linijose! Moherio dalis siūle užtikrina besvorę šilumą, subtilų pūkelį ir dailų kritimą – tik pasižiūrėkite, koks gražus plačių rankovių siluetas!
Lengvas siūlas yra labai skalsus, todėl net ir ilgas megztukas yra lengvas ir jaukus. Tokį ir vasarą, ir žiemą užsimesi – nei kąs, nei svers, tiks ir kaip viršutinis, ir kaip apatinis sluoksnis atvėsus.
Gaila, nenufotografavau labai dailiai parinktų sagučių iš arti (tokios mažos segės-paveiksliukai su gėlytėmis), bet specialiai prisitaikytą vintažinį gintarinį laivelį tikrai pastebėsite 🙂 .
Šis tvidas turi pakankamai daug labai gražių spalvų, bet ši, taip tinkanti šeimininkei ciklameninė, nebegaminama, liko paskutinė sruoga – kaip sakydavo mano chemijos mokytoja, “kas pirmas, tas laimi” 🙂 .
Svetlanos Fiodorec megztas megztukas iš Isager Tweed (Cochenille) pagal bendravardės dizainerės pamokas čia. Sagos – Union Knopf.