Kiolnas H+H 2024

Į vieną svarbiausių siūlų ir kitų rankdarbių prekių parduotuvėms mugę H+H Kiolne važinėju kasmet, bet tik 2016 metais pirmą kartą susiruošiau čia, dienoraštyje, pasidalinti savo įspūdžiais. Traktuodavau tai kaip darbines keliones ir tik neseniai pati atradau, kad užkulisiai yra įdomu – dažnai pamatai, kad reikalai yra ne visai tokie, kokius tu įsivaizduoji arba net neįsivaizduoji 😉 . Bet pats didžiausias paskatinimas man buvo besiplečiantys socialiniai tinklai, kur įvairiausių sričių žmonės kelia savo įspūdžius. Pažiūri kelis apie tą patį renginį ir supranti, kad tu buvai ne ten 😉 . Tai yra, ten, tik didelėje krūvoje dalykų visi mes pastebime vis kitus dalykus ir kitų akimis pamatytas renginys tegu ir naujų dalykinių santykių neužmegs (nors ką ten žinai ateityje 🙂 ), bet akiratį praplės vienareikšmiškai.

Iki šiol neišsiugdžiau įpročio gyventi su viską fiksuojančiu telefonu rankose, įnyru į gyvenimą ir visi vaizdai bei įspūdžiai lieka mano galvoje ;(, šį kartą pasistengiau kuo daugiau vietų išnirti ir iš renginio išsinešti ne tik neapčiuopiamus prisiminimus, bet ir saujelę vaizdų. Pabandžiau juos suklasifikuoti, tai ir įspūdžiai bus panašūs į konspektus 😉 .

Jokios amerikos neatrasiu, visų bendri įspūdžiai beveik vienodi – mugė truputėlį susitraukus, didesnė nei praeitais metais, bet priešpandeminiai užmojai tikrai dar nepasiekti. Kovidinė krizė ar ekonominė situacija nulėmė, kad net dalis didelių gamintojų nusprendė nebedalyvauti, ką jau kalbėti apie mažus asmeninius verslus. Jei dar praeitais metais parodos lankytojus jau lauke pasitiko megztų graffiti paroda, tai šiemet akis džiugino tik pačių dalyvių iniciatyvos savuose stenduose.

Punch Needle embroidery. Prieš pat susitikimus greitu žingsniu perėjau mugę ir kas labai krito į akis – be galo daug gražių ir įkvepiančių šitos technikos (šalia priemonių jai, aišku 😉 ) pavyzdžių. Tai, kas buvo populiaru mano vaikystėje, o paskui geriems dešimtmečiams primigo užmaršties miegu, dabar grįžta su trenksmu. Šios technikos pagalba kuriami patys įvairiausi dalykai – nuo mažų paveiksliukų ir dekoro detalių iki kilimų, krepšių. Procesas lengvas, meditatyvus, o rezultatas super efektingas (galima išnaudoti abi skirtingas puses). Kad prisikeltų iš užmaršties siuvinėjimas kilpelėmis mūsų atgimstančių amatų ir veiklos rankomis populiarumo epochoje, tebuvo laiko klausimas. Smagu, kad priemonių tam jau turime ir pas save MZ 🙂 .

Rosarios4. Tos pačios temos pratęsimas manęs laukė ir Rosarios4 stende, kur darbavosi tekstilės menininkė Rita Teles Garcia. Ji, tiesa, dirbo kita tos pačios iš esmės technikos atmaina – tufting, bet iš tiesų tai tik du to paties lizdo paukščiai. Specialiu aparatu vilna subadoma taip, kad vietoj kilpelių būtų trumpi kutukai. Šia technika atlikti daiktai primena rimtus solidžius kilimus, jai Rosarios4 gamina specialią šiukščią ir tvirtą vilną – rites matote apatinėje nuotraukoje. Na, pas mus jie dar neatkeliaus, nors ką žinai, adatas siuvinėjimui kilpelėmis jau turim… 😉 O štai pačioje paskutinėje nuotraukoje užfiksuota portugališka vilna Romaria, nestora, švelni ir puikiai laikanti formą, jau yra pakeliui į MZ – visa 26 spalvų paletė 🙂 .

Isager. Kita sustojimo stotelė – Isager stendas su gausiomis ir kaip visada labai gražiomis naujienomis 🙂 . Isager Eco Soft siūlo populiarumas paskatino praplėsti siūlo paletę. Siūlas pakeitė pavadinimą iš Isager Eco Soft į Isager Soft ir 6 natūralių spalvų paletę papildė 6 naujos dažytos spalvos. Natūralių spalvų dabar sandėlyje, deja, nėra, o šešios naujos jau pakeliui į MZ. Kartu su neseniai pradėta gaminti bukliuota alpaka – ši taip pat praplėtė savo paletę ir tuoj visas spalvas galėsite savo akimis apžiūrėti.

Natūralus labai pasiteisinusio Isager Soft tęsinys – naujas plonesnis siūlas Isagr Soft fine. Jis nėra identiškas savo storesniam prototipui, kur alpakos pūkas užpildo tuščiavidurę medvilninę juostelę, plonesnės versijos pagrindą sudaro šilkas, apie kurį sukasi alpakos ir jako vilnos. Pirmam kartui pagamintos 10 spalvų – 5 natūralios, nedažytos ir 5 dažytos, paletė – kas labai būdinga šio gamintojo koncepcijai – susišaukia tiek su storesniu Isager Soft, tiek su kitais siūlais.

Naujienos ir Palet lentynose – margą siūlą keičia tos pačios sudėties ir sandaros vienspalviai, todėl kas nusižiūrėję dailius pataškavimus, nedelskite, kol dar turime senos versijos likučių 😉 .

Aišku, apžiūrėti gatavus mezginius, kuriuos iki tol matei tik internete ar naujoje knygoje, yra šventas reikalas 😉 . Ir taip, kas manęs klausė, ar realybėje šis Inuit megztinis iš naujausios M. Isager knygos „A Knitting life. Out into the World” atrodo taip pat gerai, kaip ir knygoje, galiu patvirtinti, kad realybėje jis dar geresnis!

Apžiūrėti ir pačiupinėti visi naujos archyvinės kolekcijos modeliai – sužavėjo subtili „Agnes Sweater” detalė – žakardinis raštas megztas iš dviejų atspalvių Spinni siūlo, kurie kartu sudėti sukuria labai gyvą ir dailų melanžą.

Mezginiai stenduose – atskira tema. Aišku, kad kiekvienas gamintojas stengiasi parodyti ne tik patį parduodamą produktą, bet ir ką iš jo galima įkvepiančio ir labai norimo nusimegzti. Ir, aišku, jų strėlės sminga taikliai 😉 . Kelios nuotraukos iš skirtingų stendų, kas patraukė mano akį ir nebuvo pamiršta užfiksuoti telefonu. Rico design nertas baltas šalikas su spalvotais spurgiukais ir neoniniu kaspinėliu buvo šitos programos vinis – sunku buvo ištaikyti laisvą vietą prie jo ir mačiau jį po mugės ne vienoje apžvalgoje. Trys raštuoti nuo galvos iki kojų manekenai – iš Novitos stendo. Tai naujausia Novitos kolaboracija su Rolf Ekroth, pademonstruota šių metų sausį Kopenhagos mados savaitės metu. Dvispalvis angliškas stulpelis ir nėrimas vąšeliu (ypač močiutės kvadratėliai) – tas, kas retai palieka mane abejinga 😉 . Stendas su baltai mėlynais mezginiais buvo unikalus šioje parodoje – ir siūlai naujiena, ir jų gamintoja neatstovauja didelės įmonės.

Stendų apipavidalinimas. Mezginiai yra savaime suprantama bet kurio siūlais prekiaujančio dalyvio stendo dalis, bet kiekvienas sau skirtam plotui apipavidalinti ir įrengti skyrė tikrai daug pagalvojimo ir išmonės.

Išsiskyrė Katia firmos stendas, įrengtas kaip rankdarbių mylėtojų baras, kur lėkštelėse vietoj užkandžių ir pyragėlių buvo siūlų kamuoliukai. Kai kas serviravo ir pyragėlius – nertus 🙂 . Kiti iš siūlų kamuoliukų sukūrė ištisas gatves.

Šios įpūdingos nertos skulptūros puošė Gazzal (?) stendą ir nebuvo nurodytas joks autorius, bet pagal stilių jie labai primena Julijos Ustinovos kūrinius.

Kojinės – yra ne ta sritis, kuri būtų praeita nepastebėta, gal tik ne visos užfiksuotos ;( . Portugalai demonstruoja savo megztas kojines iš vilnos su linu, antroje nuotraukoje įtarčiau Novita stendą, bet jau pati nebesu tikra.

Aišku, aplankytas vienas svarbiausių kojinių siūlų gamintojo Regia stendas, kur buvo galima pamatyti visas naujas kolekcijas. Margintų nenufotografavau, mane, kaip ir daugelį mezgėjų pastaruoju metu, traukia vienspalvių teikiamos galimybės ir Regia pademonstravo didelę bei labai gražią ir nešiojamą tekstūriniais raštais megztų kojinių kolekciją.

Atskirą (didelę!) vietą stende užėmė ilgalaikės ir labai sėkmingos Regia kolaboracijos su dizainerių Arne&Carlos duetu pristatymas. Kaip matote, kolekciją sudaro toli gražu ne tik kojinės, kas dar kartą patvirtina, kad tai, ką tradiciškai vadiname kojininiu siūlu, tikrai neapsiriboja mezginiais kojoms.

Tradicinių kojinių siūlų ribas praplečia ir naujausias Regia Premium kolekcijos siūlas iš grynos vilnos be jokio sintetikos priedo. Aš vis dar noriu ginčytis su tokia koncepcija kojinių mezgime, bet tiesa ta, kad vis daugiau žmonių atsisako sintetinių pluoštų ir prie kūno nori turėti tik natūralius. Ir dar, pasikartosiu, kad kojininiai siūlai toli gražu ne vien tik kojinėms tinkami…

Įspūdingi megzti drabužiai mugės dalyvių laukė ne tik stenduose. Jei kitos srities tokio pobūdžio renginiuose paprastai vyrauja dalykiniai kostiumai, tai čia šalia jų lygia greta ėjo ir labai išskirtiniai mezginiai ir akis galėjai paganyti ne tik tarp parodos dalyvių, bet ir (ypač) tarp lankytojų. Kieno išdrįsau paprašyti, tie mielai pozavo, o jų būrį papildo nelabai ryškūs pagauti vaizdai.

Neretai vienos firmos atstovai visi būdavo pasipuošę kokia miela rankų darbo detale, kaip ši nerta eglutė Addi stendo darbuotojų kostiumuose, turinti subtilią užuominą į jų naują kalėdinę seriją ir labdaros akciją – pirkdami kalėdinių spalvų virbalus paremsime gamintojo pasirinktą vaikų hospisą.

Labai ryškia kepuraite pasipuošęs – Martinos Umemuros palydovas, už kurio pasislėpusi ir pati gražiojo Opal Relief siūlo ir kelių originalių dizainų iš neįprastai dažytų siūlų knygų autorė.

Trečia nuotrauka jau ne iš mugės, iš miesto aikštės priešais centrinę stotį. Nes kai pradedi matyti įdomius mezginius, nebegali sustoti…

Maži šalikėliai neužleidžia savo pozicijų. Rico design išleido net atskirą jiems skirtą žurnalą ir aš, aišku, kimbu be slieko 😉 .

Pabaiga jau išėjus iš mugės. Žinoma, skirtingai visi turime laiko, noro ir jėgų, bet jei jau atvyksite į parodą Kiolne, galbūt ištaikysite laiko ir susipažinti su miestu. Praeitais metais aš užsirašiau į poros valandų trukmės Free Walking Tour, mūsų grupę vedė estė aktorė komikė ir tai buvo ne tik fantastinis miesto pažinimas, bet ir viena geriausių tokio pobūdžio ekskursijų. Kai kas, pirštais nerodysime, po gerų dešimties metų sužinojo, kad Kiolnas nėra tik viešbutis, parodų rūmai, Katedra, stotis ir parduotuvių gatvė, kur gali rasti lauktuvių namiškiams. Nereikia turbūt nė sakyti, kad gidas parekomenduos ir įdomiausius muziejus, geriausias vietas užkąsti ir originaliausias dovanas (pvz., Kiolne gaminti (ir gaminami) Napoleono naudoti kvepalai).

Kalbant apie muziejus, Kiolnas turi jų įspūdingų, apie šokolado muziejų daugiau galėtų papasakoti mano dukra (aš tuo metu dirbau ;)), ateičiai paliktas ir Farina kvapų muziejus, klasikinės dailės mylėtojų laukia Wallraf-Richartz muziejus, o šiuolaikinį meną rasite pačiame centre įsikūrusiame labai turtingame ir įspūdingame Ludwig muziejuje.

Taip pat centre įsikūręs mano didysis šių metų atradimas – Kolumba muziejus. Beje, sužinojau jį iš… Gerhardo Schoppelio, susitikusi su juo praeitais metais Kiolne. Jis bandė patekti, bet nesutapo laikai, o aš užsidėjau varnelę ateičiai. Tai yra Kiolno arkivyskupijos šiuolaikinio meno muziejus, kasmet keičiantis ekspoziciją. Šių metų paroda buvo skirta žodžiui : „Word Script Sign” (nuotrauka šalia Kiolno katedros yra iš šios parodos). Prie bilieto kiekvienas lankytojas gauna mini knygelę su visų eksponatų aprašymu ir tai, kas skamba kaip… ilgas ir painus reikalas, iš tiesų yra nepaprastai lakoniškai ir taikliai paruošta bei išdėstyta parodos koncepcija ir kiekvieno autoriaus kūrinio pristatymas. Nesu labai aistringa šiuolaikinio meno gerbėja, bet ši paroda paliko nepaprastą įspūdį.

Aš pati labai mėgstu vienam asmeniui skirtus muziejus, net jei tas asmuo nėra tau labai artimas, dažnai tokiu po to patampa, ir jau kelintus metus dairausi į Kiolne įsikūrusį Käthe Kollwitz muziejų, bet jis uždarytas rekonstrukcijai ir atvers duris tik šių metų rudenį. Planas B kitų metų kelionei?

Ir jau tikrai pabaigai, ar žinojote, kad miestų apželdinime yra labai populiarūs platanai, nes jie efektyviausiai iš visų augalų praturtina aplinką deguonimi?

3 komentarai apie “Kiolnas H+H 2024”

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00