Berniukai mano, spėju, nepasirašytų jokiems ten rankdarbiniams savo elektroninių prietaisų įdėklams, bet Kristė apsidžiaugė, kai aš pasiūliau nunerti dėkliuką jos elektroninei užrašų knygelei, kuri per Kalėdas atkeliavo plika nuoga. Jokių pageidavimų be kišenėlės (rašiklis tik pozuoja, jo vieta viduje, magnetu prisiklijavus prie knygelės, bet dar nėra tokio žmogaus, kuris skųstųsi perteklinėmis kišenaitėmis 😉 ) ji neturėjo, tai aš pasirinkau tai, kas man patinka labiausiai – kojininiai margi siūlai (lengva priežiūra be jų gražumo yra papildomas bonusas nuolat naudojamam daiktui) ir žemas stulpelis vąšeliu. Nerti kojininiai siūlai man dar gražesni nei megzti, bet tokios kojinės neelastingos, taigi nepraktiškos (išbandyta ir ne kartą 🙁 ), užtat šiame nedideliame projektėlyje galėjau pasimėgauti į valias. Prisirinkau melsvų kojininių siūlų pačių įvairiausių kiekių likučius, o kad jau baigtas daiktas man priminė dangų, sagutę kartu išrinkom geltoną – saulytę 🙂 .
