Vis galvoju, kokį racionalų pagrindą turi latvių posakis (o liaudies išmintis visada turi racionalų pagrindą!), kad tik vasarą megztos pirštinės bus tikrai šiltos. Pirštinės – latvių firminis mezginys, todėl apie jas ir kalbama, bet kojinėms neabejotinai turi tikti ta pati taisyklė.
Spėju, lenkdama pirštus, vasarą šalčio negenami mes neskubam ir šviesoj gerai matom, vasarą mezginys sugeria visą saulę ir šilumą aplinkui. Yra ir dar vienas dalykas, kuris nežinau, ar būtų laikytinas rimtu darbštiems liaudies menininkams, bet daugelis turbūt yra pastebėję, kad paimam megztą daiktą į rankas ir akimirksniu atgyja visos jo mezgimo aplinkybės. Prisimename keliones, vietas, supusius žmones. Man galvoje iškart iškyla ta audioknyga, kurios megzdama klausiausi.
Siūlų gamintojai – asociacijų kūrėjai, neretai savitu dažymu, smagiais pavadinimais užveda mus ant savos istorijos sukūrimo kelio. Išsirenki kojinėms labiausiai patikusias spalvas iš pajūrio temai skirtos kolekcijos, mezgi sūrų orą jausdamas, nufotografuoji porą pajūryje – ir jos fone jau ne užrašas etiketėje, o jį atitinkantis vaizdas realybėje! – ir realios atostogos gali baigtis, bet ta laiko pajūryje nuotaika visam laikui (gerai, ne visam, bet labai ilgam 😉 ) apsigyvena tavo (ar tavo artimo) spintoje. Tereikia sušalus išsitraukti porą ir tu vėl ten, su dideliu dideliu dangumi, neaprėpiamu banguojančiu vandeniu ir šiltu smėliu po kojomis.
Reginos M. megzta kojinių kolekcija iš Opal Ocean kolekcijos (9971, 9970, 9972, 9974). Pajūrio (su kojomis taip pat) nuotraukos – Laimos P.