Negaliu pasakyti, kad apie megztas šluostes išgirdau pirmą kartą, bet pirmą kartą iš tikrųjų išgirdau. Ir net gundausi, nors Sigitos laiškelyje paminėti ploni siūlai nėra mano didieji favoritai ;).
Sigita atsinešė mažą lino kamuoliuką, kad pradėtų savąjį projektą kažkurį ketvirtadienio vakarą. Tada ir rimtai įsiklausiau, koks tai yra praktiškas ir naudingas daiktas (primenu, kad liną sėkmingai galima skalbti aukštoje temperatūroje, kas taip pat yra bonusas higienos prasme). Netrukus gavau laiškelį su nuotraukomis:
„Numezgiau kelias šluostes, nuorodą pridedu ir išbandžiau Labai gerai sugeria, gražios, smagu tokį mažą darbelį megzt, kas mėgsta plonais siūlais. Čia lininiai siūlai. Paskaičiau komentaruose toj nuorodoj, kad Norvegijoj jau seniai labai populiaru pačioms megzt šluostes, anksčiau iš neturėjimo moterys net panaudodavo siūlus, kuriais būdavo susiūti bulvių maišai.„
Įkvėpimą Sigita rado čia. Ten pat ir aš dar kartą įsikvėpiau, o kai tam pačiam reikalui pirkti siūlų į MZ atėjo kita mezgėja ir parodė naujus modelius, tekstūrinių raštų galimybes ir gražumą, pajutau ore naują virusą. Draugišką gamtai, rankų darbui, tvarumui ir buities grožiui – jokių kliūčių jo plitimo kelyje 😉 .
Sigitos Janušonienės megztos šluostės ir nuotraukos, siūlai – 4 gijų linas.