Archyvas 2017

Jau senokai svajojau apie raudoną žieminę suknelę ir estiška vilna man atrodė pats geriausias pasirinkimas. Ji puikiai nešiojasi, yra lengva ir šilta. Neapsisprendžiau dėl atspalvio tik… kol neatkeliavo nauja siunta iš Estijos su dar nematytom raudonom spalvom.

Neryškūs perėjimai, tarpais nuruduojantys, tarpais aviečių rausvumo, priminė man pašalusias žiemines uogas. Taip ir įsivaizdavau save su ja švenčiančią Kalėdas, jaukiai ir puošniai mintyse sau atrodžiau… 

Dėl modelio ilgai nesvarsčiau, nulėmė išbandyta, pamėgta, pastaruoju metu vėl tiek gražių variantų pademonstravusi Still Light Tunic.

Entiuziastingai ėmiausi darbo, gera buvo man rudenį tokias skanias spalvas rankose laikyti, tik eilinį kartą pasiklydau kalendoriuje ir Kalėdos atėjo ir praėjo man taip ir nepasipuošus nauja raudona suknele. Nusprendžiau, kad bus gimtadieniui, bet ir tas “netikėtai” greitai atsitiko.

Paskui pasirodė, kad apsiskaičiavau aš ne tik su laiku, truputį su dydžiu, bet ir su siūlais:(. Aušros paaukota sruoga man buvo kaip donoro kraujas – kur aš tokią nestandartinę spalvą būčiau gavus ir ką pridūrus? 

Dydį pataisė kiek drastiškesnis skalbimas, bet nuo to lengvo pavėlimo man suknelės medžiaga tik pagražėjo.

Ir netikėtai pritraukė gintarą – tiek nugaroje, tiek priekyje:).

Suknelė megzta iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, modelis – “Still Light Tunic“.{jcomments on}

Šalikai – vieni pačių dėkingiausių mezginių eksperimentams su spalvomis, tekstūromis ir faktūromis. Daiktas toks reikalingas bei visuomet tinkamas.

O jei dar siūlus pamaišysim kaip daržoves sriuboj… poros ingredientų užtenka, kad neatspėtumėte taip gerai pažįstamų lentynoje kamuoliukų. 

Ir tamsios žiemos dienos nuotraukos čia niekuo dėtos…

Tik margas kojininis Fabelis susidraugavo su skirtingų rusvų atspalvių alpaka, kurie kartu langelis po langelio tamsėjo (ar šviesėjo?) legvai mirgėdami.

Tik estiška pereinamų spalvų vilna subangavo kartu su vienspalviu merinu. 

kad šis sušvelnintų aštrų tikros vilnos būdą,

ryškesniais perėjimais pabrėžtų vingiuotas linijas

ir abu kaip kokie partizanai nė už ką nepasakytų, kokie pažįstami ir, rodos, mintinai išmokti deriniai sudaro tokį originalų ir nepakartojamą daiktą.

Vilmos Bukaitės megzti šalikai. Rudasis megztas iš Drops Fabel 823 kartu su Drops Alpaca 2020, 302, 607, 403, 601. Rausvai violetinis šalikas megztas iš Aade Long 8/1 artistic (pink purple) su pridėtu Drops Baby Merino 16, 14, 35.{jcomments on}

Šilti mezginiai dar aktualūs, bet šiandieninėse nuotraukos jie ne tik labai šilti, bet labai ryškūs, individualūs, tikri meno kūriniai. 

 

Toks šiltinimosi būdas labai toli nuo šiuolaikinės masinės gamybos, beveidžių modelių ir tamsios minios.

Tikras menininkas visur yra menininkas ir siūlai jam – tik priemonė savo unikaliam spalvų, formų ir tekstūrų matymui išreikšti. Net naudojant kito piešinį, kaip violetinės tunikos Kaffe Fassett gėlės, savas jų komponavimas, spalvinimas, stambaus pūkuoto siūlo pasirinkimas sukuria visai naują unikalų drabužį. 

O ši spalvota suknelė – tikras stebuklų kokteilis. Iš taip gerai pažįstamų ingredientų – Big Delight, Farerų salų pereinamų spalvų vilnos, islandiškos Lett lopi – toks originalus, ryškus ir žaismingas drabužis.

Prie spalvinių juostų ir įmegztų kvadratėlių  prisijungia ir odinės aplikacijos, 

kitų spalvų intarpai,

slaptos kišenytės…:)

Šiltas ir ryškus pats savaime drabužis puikiai dera su panašaus stiliaus šaliku, šis – ir prie violetinės gėlėtos tunikos,

kartu grąžina mus į laikus, kai drabužis kaip ir žmogus yra svarbus, individualus ir vertingas.

Eglės Dean megztos suknelės ir šalikas. Violetinė tunika megzta Kaffe Fassett Big Flower motyvais, siūlai – Lett Lopi 9432, 1413, 1406, 1409. Iš tų pačių siūlų su priedais megztas ir šalikas. Margos suknelės su kvadratėliais visų spalvų neatseku, dominuoja įvairiaspalviai Big Delight ir Sirri 5/2 C102, bet turbūt ir nesvarbu, nes vietoj tikslaus recepto – įkvėpimas.{jcomments on}

Vasaris su kovu labai mėgsta juoktis iš tų, kurie tikisi peržiemoti be kepurių. Prieš užleisdama vietą pavasariui, žiema smaginasi iš paskutiniųjų… Visa laimė, kad kepurės nėra toks jau didelis daiktas ir galima jas nusimegzti atsakant į vis krintančią oro temperatūrą.

Didysis mano šių metų atradimas – melanžinis siūlas perliniu raštu. Myliu tiek vieną, tiek kitą atskirai, bet  jų derinys buvo toks netikėtai gražus, kad visą vakarą nenuleidom akių su Edita nuo šios mergytės su perline kepuraite, besisukiojančios parduotuvėje tarp siūlų lentynų, o šiandien visi gali pasigrožėti mamos nuotraukose (ir mamos darbu, savaime suprantama;)).

Prie perlinės kepuraitės tokiu pačiu raštu megztas baktusas. Pereinamų spalvų melanžas ir taip gana švelniai keičiasi, bet šis raštas taip neatsižiūrimai tas spalvas supina, suteikdamos gražų spalvotų spurgiukų reljefą…

Tokia pat kepuraitė sesei. Taip pat dailiai pumpuruota, su priderintu baktusu (dryžuotu pasikeitimui) ir pačiu gražiausiu kutu pasaulyje. Švelniu, kaip ir kepuraitė, tokį tik prie skruosto glausti.

Kotrynos Žvirblės megzti komplektai dukroms ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1659 (Oksidas), antrasis – iš Edition 3.0 2301 (Rasos lašas).{jcomments on}