Jau senokai svajojau apie raudoną žieminę suknelę ir estiška vilna man atrodė pats geriausias pasirinkimas. Ji puikiai nešiojasi, yra lengva ir šilta. Neapsisprendžiau dėl atspalvio tik… kol neatkeliavo nauja siunta iš Estijos su dar nematytom raudonom spalvom.
Neryškūs perėjimai, tarpais nuruduojantys, tarpais aviečių rausvumo, priminė man pašalusias žiemines uogas. Taip ir įsivaizdavau save su ja švenčiančią Kalėdas, jaukiai ir puošniai mintyse sau atrodžiau…
Dėl modelio ilgai nesvarsčiau, nulėmė išbandyta, pamėgta, pastaruoju metu vėl tiek gražių variantų pademonstravusi Still Light Tunic.
Entiuziastingai ėmiausi darbo, gera buvo man rudenį tokias skanias spalvas rankose laikyti, tik eilinį kartą pasiklydau kalendoriuje ir Kalėdos atėjo ir praėjo man taip ir nepasipuošus nauja raudona suknele. Nusprendžiau, kad bus gimtadieniui, bet ir tas “netikėtai” greitai atsitiko.
Paskui pasirodė, kad apsiskaičiavau aš ne tik su laiku, truputį su dydžiu, bet ir su siūlais:(. Aušros paaukota sruoga man buvo kaip donoro kraujas – kur aš tokią nestandartinę spalvą būčiau gavus ir ką pridūrus?
Dydį pataisė kiek drastiškesnis skalbimas, bet nuo to lengvo pavėlimo man suknelės medžiaga tik pagražėjo.
Ir netikėtai pritraukė gintarą – tiek nugaroje, tiek priekyje:).
Suknelė megzta iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, modelis – “Still Light Tunic“.{jcomments on}