Vasaris su kovu labai mėgsta juoktis iš tų, kurie tikisi peržiemoti be kepurių. Prieš užleisdama vietą pavasariui, žiema smaginasi iš paskutiniųjų… Visa laimė, kad kepurės nėra toks jau didelis daiktas ir galima jas nusimegzti atsakant į vis krintančią oro temperatūrą.
Didysis mano šių metų atradimas – melanžinis siūlas perliniu raštu. Myliu tiek vieną, tiek kitą atskirai, bet jų derinys buvo toks netikėtai gražus, kad visą vakarą nenuleidom akių su Edita nuo šios mergytės su perline kepuraite, besisukiojančios parduotuvėje tarp siūlų lentynų, o šiandien visi gali pasigrožėti mamos nuotraukose (ir mamos darbu, savaime suprantama;)).
Prie perlinės kepuraitės tokiu pačiu raštu megztas baktusas. Pereinamų spalvų melanžas ir taip gana švelniai keičiasi, bet šis raštas taip neatsižiūrimai tas spalvas supina, suteikdamos gražų spalvotų spurgiukų reljefą…
Tokia pat kepuraitė sesei. Taip pat dailiai pumpuruota, su priderintu baktusu (dryžuotu pasikeitimui) ir pačiu gražiausiu kutu pasaulyje. Švelniu, kaip ir kepuraitė, tokį tik prie skruosto glausti.
Kotrynos Žvirblės megzti komplektai dukroms ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1659 (Oksidas), antrasis – iš Edition 3.0 2301 (Rasos lašas).{jcomments on}