Archyvas 2017

Ruduo jau abiem kojomis pas mus ir laikas, oi laikas, šiltintis. Ir namus, ir namiškius savus. Su pastaraisiais tai dažnai visokių klaustukų ir neaiškumų kyla. Ypač jei tie namiškiai jau vaikšto savom kojom, gyvena savo galva ir savo nuomonę apie tai, kas jiems tinka, patinka ir gražu, seniai turi. Jei moterišką šeimos pusę mezganti ta pati moteriškoji pusė gali lengviau ir greičiau suprasti bei pajusti, vyriškoji šeimos dalis yra nemenkas iššūkis mezgėjai. Nuo amžiaus tai nelabai priklauso, bet jauni žmonės dažniau savo išrankumą realizuoja tiesiog atmesdami naminius mezginius. Todėl kai koks jaunuolis, iki šiol neegzistavęs apmegztinų sąraše, pareiškia norą ir dar parodo vaizdelį, tai nori nenori, paklydėlio sūnaus sugrįžimas visais laikais yra didelė šventė, supainiojanti visus mezgimo planus ir eiles.

Šiandieninis megztinis nėra pirmasis po palaimingo vaikystės periodo, kai mama vienbalsiai sprendė, kas yra gražu ir gera, bet įsidėmėtinas tuo, kad vaikas ne tik paprašė naujo megztinio, o ir atsiuntė pageidautino vaizdelį. Nelabai susigaudančiam, kas dabar jauniems žmonėms patinka, tebus jis dar vienu kelrodžiu rūke…

Pagal pageidavimą megztinis turėjo būti ilgas, užmetamas, be jokių sagų, su kišenėmis ir dideliu gobtuvu. Dalia Amerikos neatradinėjo, pasiėmė jau gatavą, visus kriterijus atitinkantį modelį, kuris be pageidautinų nešiotojui savybių turėjo labai daug mezgėjos širdžiai mielų detalių ir konstrukcijos subtilybių.

Vilna su linu buvo išrinkta dėl lengvumo ir gero kritimo bei lininio ilgaamžiškumo. Dailus žilas lino plaukas suteikia modernumo klasikinei vilnai. Juo megzti tradiciniai raštai (perlinis ir ripsas) labai atrodo labai jau urban.

Dalios projekto pavadinimas “Apkartęs šokoladas” (antras žodis tai iš siūlo pavadinimo, pirmas – iš mezgėjos gyvenimo…) kiek išduoda tos sujauktos eilės nuotaikas, pakelia šydą nuo lygių didelių plotų mezgimo džiaugsmo ir pataikymo niuansus, bet viskas tame pavadinime ir teliko.

Megztinis toks tiks visiems metų laikams ir visiems gyvenimo atvejams, išskyrus gal tik tuos, kur reikės smokingo. Juo galėsite vilkėti, net  kai aplinkybės nublokš jus į kokį kaukių vakarėlį. Toli nesidairykit, prisiminkit Hogwartso psichus – solidaus dydžio gobtuvu pridengsit veidą (jį pamatys tik tas, ką pabučiuosit;)) ir pirmyn!

Dalios Liepuonienės megztas megztinis sūnui, modelis – “Sugarcoated“, siūlai – Linen Los 8495.{jcomments on}

Zauberwolle – vienas seniausių ir vienas pačių paslaptingiausių Schoppel-wolle siūlų. Jie nežada akivaizdžių siurprizų, kaip, pavyzdžiui, rankom dažyti Wunderkleckse, jo keturios pereinančių spalvų merino vilnos gijelės aiškia sistema klostosi į švelniai kintantį siūlą. Tik keturi siūliukai, numatytų spalvų, o jų derinių ir niuansų – tokia pat daugybė kaip žiedų pievoje. Lyg tas pats, bet vis kitaip – kaip saulėlydžiai kas vakarą – rask vienodą!

Gamintojas turėjo savą idėją, pavadindamas šią spalvą “Skubos valandomis”, man ji primena paslaptingą laiką prieš saulėlydį, kaip ore viskas ima rausti, melsti, keistai paslaptingai švytėti prieš dienai užgęstant…

Lyg atitikdamas pereinamo paros laiko spalvas, šis megztukas – pats geriausias metų laiko virsmų palydovas. Jau rudeniškai šiltas, bet vasariškai švelnus ir šviesus, lyg paskutiniai, patys gražiausi žiedai prieš užgęstant spalvoms gamtoje.

Visko iškart mezgimas palengvino spalvų derinimą, net rankovės dailiai pasibaigė tuo pačiu koloritu. Ne vienodos, bet vienodai dailios!

Rašto toks turtingas spalvynas labai nesiprašo, švarus ir neperkrautas siluetas išryškina visą jo grožį. Ripsinės detalės čia skamba kaip druska patiekale, tik tiek, kad suteiktų skoniui idealų balansą.

Prie naujo megztuko – ir nauja skarelė :).

Panašiai paslaptingo pavasarinio Alyvų kvapo. Nes paslaptys dera viena su kita.

Jolantos Žilinskienės megztas megztinis ir skarelė. Megztinis megztas iš Zauberwolle 2307 (Skubos valandos), skarelė – Zauberwolle 1699 (Alyvų kvapas), modelis – “Arabian Nights“.{jcomments on}

Jei rudeniop ruošdami spintą artėjantiems šačiams imame linkti vilnos pusėn, tai natūralių medžiagų aksesuarams medvilnė yra nepakeičiamas pluoštas.

Rankinė visiems reikalams iš namų išeinant susidėti ar krepšys, tarnaujantis podėliu namuose –  nerti iš perdirbtos medvilnės tuniso vąšeliu jie bus stilingi, gražūs, patogūs ir ilgaamžiai.

Irenos Šalnienės megzta rankinė iš Rosarios4 Re-Use 1, 7, 13, 19, modelis – “Nerta rankinė“. Krepšys daiktams nertas ir fotografuotas Aušros Svarauskienės, siūlai – Re-Use 11.{jcomments on}

Mylintys spalvotus kojininius siūlus dažniausiai prikaupia jų nemenkas atsargas. 100g kamuoliuko paprastai užtenka didelei kojai, o jei nedidelė – kamuoliukas į krepšelį… Yra visokių būdų tiems likučiams kūrybiškai panaudoti, šiandien siūlau dar vieną – spalvotas atnaras, kulnus ir pirštus.

Paprastai daroma atvirkščiai – spalvotoms kojinėms šios dalys jas pabrėžiant mezgamos vienspalviu siūlu. Bet margi kojininiai siūlai puikiai atrodo ir antraplaniame vaidmenyje!;)

Idėja – ne mano, nužiūrėta čia, ir ji tokia gera, mano galva, kad verta daug naujų gražių porų.

Raštas tiks bet koks, kaip ir margi kompanjonai.

Simetrijos mylėtojai galiukus paderins, džiazuojantys gros, ką mato. Vienspalvis pagrindas visas melodijas apjungs į vieną.

Pirmoji pora megzta iš Regia 525 ir mano mylimos Opal Hundertwasser spalvos 2101, modelis – “Hortensia“. Antros poros pynių raštas iš mezgimo raštų knygos, vienspalvį siūlą lydi taip pat meniškai dažyti Opal likučiai.{jcomments on}