Archyvas 2016

Megztos suknelės yra toks geras ir nepakeičiamas daiktas, kai reikia jaustis patogiai, šiltai, kartu gražiai ir stilingai.

Elegancija retai kur taip gerai sudera su komfortu, kaip šioje naujoje Urtės suknelėje.

Batus akivaizdžia kažkas specialiai prie jos pagamino, bet tai jau laimės dalykas;). 

Santūrios, bet pakankamai iškalbingos tvido spalvos sudalija siluetą į tris nevienodas dalis, kurias sujungia siauri trečios spalvos dryžiukai – smagu ir megzti, ir nešioti. Neudėtingam modeliui Dalia aprašymų neieškojo, tik pasinaudojo savo mylimos dizainerės Asos Tricosos ziggurato principu kaklo, pečių ir rakovių formavimui nuo viršaus ir jos genialiom įleistinėm kišenėm, kurios mezgamos neatsitraukus nuo kasos, tai yra, kartu su sijonu, nė vieno siūlelio nenutraukiant ir nieko nesiuvant po to – numezgi, išverti į vidų ir gali jaukiai susikišti rankas. Ir žygiuoti pakelta galva per rudenėjantį Helsinkį… (Galva nenuleidžiama jokiame kitame mieste taip pat.)

{jcomments on}

Dalios Liepuonienės megzta suknelė iš Rowan Tweed DK 586, 588, 595, įleistinės kišenės iš “Messing about in boats“. Nuotraukos dukters Urtės.

Kojininiai siūlai daugelį paperka savo marginimu – kokių tik spalvų, atspalvių, raštų ir dažymo būdų gamintojai neprigalvoja! Sugundyti mezgėjai vieni seka numatytu keliu, neiškrypdami į šonus, kiti smaginasi tuos margumus savaip apžaisdami – pritaikydami jiems raštus, derindami tarpusavyje. Skirtigų siūlų melanžai man atrodo labiausiai tapybą primenantis siūlų naudojimo būdas, o spalvotų siūlų melanžai – labiausiai rafinuota, nenuspėjama ir efektingiausia jo atmaina. Spėkit, kas labiausiai tam reikalui tinka?;)

Nauja be galo šilta ir graži Jolantos suknelė – štai tokio žaidimo margais kojininiais siūlais rezultatas. Paprastas siluetas (tiesi, neilga, reglano rankovėm) be jokių papildomų detalių (tik daili kaklo apdaila spurgeliais ir ripso krašteliai rankovėse bei suknelės pabaigoje) – ideali švari lenta drobė tapybai.

Sumanytas perėjimas nuo tamsiai mėlynos spalvos viršuje iki smėlinės apačios. Į žaidimą eina visokiausi tų (ir kitų) atspalvių siūlai, nuo vos margo tvido ir patrintą džinsą imituojančio kamuoliuko iki drąsių Opalo raštų, nevengiant Zauberball perėjimų. Du siūlai maišomi kartu kaip dažai iš indelio, tai visai suliejami, tai įmezgamas mažas raštelis, kad suteiktų įdomumo tai vietai ar spalviškai susietų ją su visuma.

O su pirmu sniegu (puikiausias fonas!) jau galima meniškai ir šiltai – ir labai išdidžiai! – praeiti pro šalį…:)

Jolantos Žilinskienės megzta suknelė iš Regia Tweed 52, Jeans Ball 2118, 2124, Opal Pop Corn 9103, kitų spalvų neatseku, bet čia svarbiausia ne numeriai, o koncepcija! Nuotraukos ir modelis autorės.{jcomments on}

Vyriški kojinių modeliai – toks pats sudėtingas dalykas kaip ir visi kiti vyriški mezginiai. Jos turi būti ir santūrios, ir patogios, ir įdomios, ir paprastos, ir gražios, ir nerėžiančios akių – visa tai taikoma vienam daiktui;). Beieškodama tinkamiausio varianto porai dovanų, Rima pasirinko mano mylimo dizainerio General Hogbuffer modelį “Victor“. Rašiau apie jį, ir net apie tą patį modelį, labai gražiai Jurgos numegztą ir parodytą. Kiek begirčiau šio dizainerio modelius, jokios liaupsės neapsakys, kokio jie yra gerumo, patogumo ir gražumo. O vyro kurti modeliai tiesiog negali netikti bet kuriam tos pačios lyties atstovui (tinka ir kitos;), bet šiandien kalba apie vyrus).

Grįžtu prie pradžios. Šios kojinės sugalvotos plastinės chirurgijos pionieriaus (tegu ir literatūrinio) Viktoro Frankenšteino garbei.  Galimi įvairūs variantai – su siūle ties pėda ar ties čiurna, viena koja gali būti tokia, kita kitokia, patys suprantat, plastinė chirurgija žengė pirmus žingsnelius…;) Simetrijos šalininkė Rima pasirinko tobulą dviejų vienodų kojų variantą su sudūrimo siūle ties čiurna. 

Pirmosios poros buvo skirtos dovanų, jos taip tiko ir patiko, kad visi giminės vyrai tokių pačių užsinorėjo.

Laviruodama tomis pačiomis spalvomis (melsva, džinsinė ir pilka), Rimutė panašiai, bet nevienodai vieną po kito apdovanojo visus savo vyriškius.

Visai neseniai užkalbinau ją mezgančią (jos pačios žodžiais tariant) paskutinę (penktą!) porą. 

“Čia vyrui ir baigiu!”, – pareiškė. Pasijuokusi, kad savam vyrui paskutiniam eilė ateina, išgirdau patį nuostabiausią atsakymą, kokį tik galėtum išgirsti iš žmonos apie savo sutuoktinį, su kuriuo kartu užauginti vaikai ir džiaugiamąsi krūva anūkų. “Jis mano yra tobulas, jis palauks”.

Rimos Daugėlienės megztos kojinės ir nuotraukos,  modelis – “Victor“, siūlai – Drops Fabel 200, 107, 103.{jcomments on}

Gamtai vis giliau mingant neretas sodininkas prisodina į dirvą lyg į šiltą patalą svogūnėlių, medžiai užkloja juos lapais, dangus sniego patalus iškedena, kad minkštai miegotųsi ir saldžiai sapnuotųsi. Su pirmais pavasario spinduliais jie pakils iš ilgo miego ražydamiesi pačiais dailiausiais žiedais.

Pavasario stebuklą galime pakartoti ir mes, dar rudenį, burdami virbalais ir pačiais gražiausiais savo siūlais.

Nuo kelių akyčių nugaroje prasidėjęs gėlynas skleis vieną po kito savo lapelius,  

kol pačioje pabaigoje pražys puošniais it karūnom žiedais,

apgaubsiančiais mūsų pečius vilnos minkštumu, rašto dailumu, svajų saldumu, burtų paslaptingumu…

Kvepi migloje,
šventa lelija,
išaugusi
      mirusių mano senelių sodyboj…

Skaisčiausia gėlė –
kaimiečių vėlė.
kur suneštos vėtrų
      senovinės sėklos sudygo?…

Klevų ūksmėje,
kapų tankmėje,
medinių šventųjų delnuos
      tu gyva ir bekūnė…

Iš skrynių senų,
iš meilės dainų
tave dovanojo
      nebuvėlei savo anūkei…

J.Vaičiūnaitė “Baltoji lelija. Iš ciklo “Gimtadienis Piliakalnių kaime””

 

Šalis megztas pagal dar testuojamą Midori Hirose modelį “Grow your flower garden“, siūlai – Cashmere Queen 5990.{jcomments on}