Archyvas 2015

Vienodi daiktai – įdomus dalykas. Jie tave lyg su kuo suriša ar sujungia. Kodėl taip trokšta vienodų daiktų broliai ir sesės? Kad parodytų visiems savo artumą. Mes su drauge kadaise turėjom abi vienodas striukes. Eidavom šalia kaip dvi laimingos sesutės, kurių tikrame gyvenime nei viena neturėjome.

Nenustebkit, išvydę Kaune “bevaikščiojantį” vilnietiško megztuko brolį-dvynį:). Ir nepulkit nieko nurenginėti – pirmasis megztukas tikrai pats nenukeliavo 100 kilometrų. Ir skiriasi jis nuo kauniečio taip, kaip skiriasi tikri dvyniai. Jie vienodi tik praeiviams, atidžiai neįsižiūrintiems ir nepastebintiems. Artimiesiems – jie dvi skirtingos asmenybės. Mylinti mama ras daugiau skirtumų nei panašumų…

G surašė visus skirtumus savo pastabose, o kadangi ji taip pat puikiai rašo, kaip ir mezga, perduodu žodį jai, savo naujai įsitaisytai sesutei:).

Jei norite išsivaizduoti kažką TIKRO – spalvas, faktūrą, tikrą jausmą liečiant siūlą ar jau gaminį, begalinį malonimą mezgant, estetinį sruogų vaizdą, gerą pakuotę, nepriekaištingą siūlo kokybę, visa tai – PLOTULOPI.

Megzčiau ir megzčiau visas PLOTULOPI spalvas… Ir o taip, jis TVIRTAS! Kitą vertus, jei mezgant prisėdote ir lėtai tempėte siūlą ar ant sruogos atsigulė katinas, tai tikrai nutrūks, bet jūs gražiai sudėsite galus ir neliks nė menkiausios žymės. Jei įdomu, man šio mezgimo metu siūlas trūko 5-6 kartus, bet visa tik dėl mano kaltės ir tik mezgant pirmą penktadalį mezginio, toliau nebetrūko, nes mes prisitaikėme vienas prie kito, matyt. Ir dar, jau perkant prie manęs priėjo moteris ir nepatikliai pavarčiusi sruogą klausė to paties – ką manau, ar tai tvirtas siūlas? Buvau apsirengusi su savo Paukščių megztiniu ir, matyt, labai patikima, kad kompetetingai atsakyčiau į tokį klausimą. Deja, man irgi kažkur kirbėjo mintis ir aš labai atsargiai jau buvau pabandžiusi truktelėti galiuką siūlo į priešingas puses – siūlas tikrai tvirtas. Tą ir atsakiau moteriai.
Ir jei ką blogai numezgėte – siūlas tikrai normaliai išsiardo. Aš numezgiau apie 18-20 cm megztinio rudos spalvos, pamačiau, kad per platu ir išardžiau. Išardžiau ir permezgiau tą patį siūlą. Jei nutrūko kur, pasikartosiu – sudedate galus ir mazgo nė kvapo. Man tai labai patiko.

Aišku, perkant išvarčiau visas PLOTULOPI lentynas, labai nepatogu, aš atsiprašiau, bet labai norėjau spalvų, ne bet kokių, o tinkančių spalvų, po to nebeapsisprendžaiu dėl modelio ir t.t. MODELIS gulėjo lentyna žemiau. Tereikėjo prisidėti prie veido ir suvokti, kad nieko nebereikai galvoti , tik kopijuoti. Dukra pritarė 100 proc. Ir abi užsigeidėm to paties megztinio. Ir galiu pasakyti vieną, kad tos TIKROS spalvos, jos tinka visos, nepriklausomai nuo žmogaus tipo. Jūs galbūt pastebėjote, kad užėjus į gerų drabužių parduotuvę jus pasitinka kažkokios įpatingos spalvos – visos tinkančios ir visos gražios . Ir net tos vadinamos „negražios” spalvos ten būna gražios. Taigi dabar, kai aš mažais žingsneliais bandau pereiti prie žalių spalvų ir atspalvių (o rūbų ir siūlų realybėje jų, deja, nėra tiek daug kiek mėlynų) – tai su PLOTULOPI man pavyko.
Nesu gyvenime kopijuotoja, jei ko jau ir noriu lygiai to paties, su laiku paprastai greitai praeina. Bet štai gavau leidimą kopijuoti megztinį ir tai padariau 100 proc., tik su minimaliais pakeitimais. Pagalvojau praktiškai – gyvename ne viename mieste ir niekas nesugaudys, kad lyg, atrodytų, vieną megztinį dalinamės, o jei dar prisiminus mano dukros susižavėjimą, tai jau nebe dviese, o trise. Galvoju, o gal visai smagu žinoti, kad kitam žmogui taip viskas patiko, kad dabar kaip dvynys kažkur vaikšto. Svarbu, kad ne šalia, ne tose pačiose gatvėse šmėžuoja…

Megztinis atitenka man, dėl dydžio :). Bet iš tų 4 sruogų liko siūlų dar vienam 🙂 😉 S dydžio. Savo jau sėkmingai nešioju. Patinka viskas. Ir neatsidžiaugiu spalvų natūralumu.

Mano pakeitimai, kurie man patiko:

1) Apykaklę dariau ne ilgą, o nedidelę ir dvigubą, perlenkimo vietoje išmezgiau išvirkščių akių eilę;

2) nuo pažastų nuleidimus dariau, kad jie eitų ne spirale, o tiesiai: padalinau visą mezginį į 8 dalis, t.y. vietas kur bus siaurinama ir siaurinau kas 3 eiles – vieną kartą sumezgant akis prieš pažymėtą akį, kitą kartą už jos. Tokiu būdu siaurinimo linija eina tiesiai.

G megztas, fotografuotas ir aprašytas megztukas. Siūlai – Plotulopi 0013, 1422, 004, 0009. Modelio idėja – “Ten stitches sweater“. {jcomments on}

Dar vienas megztukas, toli palikęs įkvėpimo šaltinį.

Išliko siluetas (tradicinis oversized boxy tipo megztinis) ir apačios raštas. 

Kitos spalvos, kiti siūlai (margas Colourspun vietoj siūlomo Felted Tweed), viršutinė dalis ir kaklas megzti ripsu, o ne lygiai ir stulpeliu (pažiūrėkit, kaip gražiai rašte esantis oranžas aidu atsikartoja ripso juostose), rankovės – spalvoti stulpeliai. Aš, tiesą sakant, megztinio žurnale ir neatpažinau, kol man pirštu nebakstelėjo. Ir tas baksteltas labai įspūdžio nepadarė, o vat matomas prieš akis – labai!

Fotosesijos metu mes taip pasilinksminom, kad nepalikom abejingų pro šalį ėjusių turistų. Tikiuosi, niekam nesinorės manęs užmušti už šias nuotraukas.  

Ypač už paskutinę, kai išsitempiau Dalią visiškoje tamsoje į lauką ir bandžiau paskui nušviesti reikalą prie kompiuterio ekrano. Bet negalėjau susilaikyti neparodžius, kaip nuostabiai dera tas pilkas viršutinis drabužėlis su megztiniu. Ir viskuo kitu:).

Dalios Galminienės megztas megztinis. Įkvėpimo šaltinis – “Franziska“, siūlai – Colourspun 271 ir Rowan Tweed 600, 591, 594, 597.{jcomments on}

Šiltas ir spalvotas – toks turėtų būti idealus žieminis megztinis. Žiema pas mus šiemet į jokius standartus netelpa, užtai šiandien rodomi megztiniai jai pasiruošę;). Be to, kad abu numegzti iš pačios šilčiausios islandiškos vilnos, tokių pat šiltų ir nuotaikingų spalvų, abu jie turi dar vieną bendrą savybę. Pradinis modelis juose – ne galutinė stotelė, o išeities taškas, nes megztinis visų pirma turi tikti ir patikti mums patiems.

Nedidukas pynėtas megztinėlis Aistės rankose pavirto beveik paltuku.

Visus pakeitimus galite rasti jos pastabose,

o nuotraukose pasigrožėti puikiu ansambliu,

nepriekaištingu atlikimu 

ir tokia dailia medžiaga, sukurta iš pūkuoto Lett Lopi siūlo.

Elvitos megztukas iš to paties Lett Lopi (iš daug to paties Lett Lopi;)) kaip ir labai nenukrypsta nuo originalaus modelio, bet ar atsektumėte kas yra kas iš pirmo žvilgsnio?

Tas pats fasonas, tie patys dryžiukai, tik… labai spalvoti!

Nuosaikus ir truputį nuobodokas dvispalvis dryžavimas originale čia sušvyti visomis varsomis. Minkštas ir pūkuotas siūlas čia gerokai paskanina reikalą, spalvos ne plokščios ir aiškios, o turtingos ir jaukios.

Spalvomis Elvitos mezginių krepšys praturtėjo po nepatikusio jai pirmojo sijono varianto (įtariu, turėjo ko nors likti ir nuo antrojo), o trūkstamos laukė gražiai išdėliotos po kasa…;). 

Sagos, rodos, šiam megztiniui specialiai pagamintos…

Geltonas mezgtinis megztas ir fotografuotas Aistės Butkevičienės, modelis – “Cordova“, siūlai – Lett Lopi 1411. Margasis megztukas – Elvitos Ivoškienės. Modelis – “Marsa Alam“, siūlai – daug daug spalvų Lett Lopi, sagos – Union Knopf.{jcomments on}

Po poros oficialių progų, kai galėjau rengtis megztais drabužiais, bet ne visais tokiais, kokiais vilkiu kasdieną, supratau, kad pats laikas įsitaisyti “kultūringą” megztuką.

Daugelis žmonių tokiems atvejams renkasi ką nors juoda. Aš juodos spalvos nenešioju, tai pasirinkau sau artimesnę iš Rowan Felted tweed paletės – tamsiai pilkai mėlyną.

Pradėjau megzti nuo ripsinės apykaklės nugaroje, paskui surinkau to stačiakampio trejų kraštinių akis ir mezgiau viską kartu – pridėdinėdama reglano rankovėms ir kūnui, platus kraštas, nuo kurio viskas prasidėjo, mezgamas kartu. Vienžo, paprasta, nes tokie ir turi būti, mano įsivaizdavimu, kultūringi megztiniai. Neutralios spalvos ir paprasto modelio. 

Kai mezgiau darbe ir Hana užėjusi pasiteiravo, ką mezgu, ji tik pasijuokė: “Tokį paprastą megztuką, į sodą, kaime…”. Taigi būtent kad ne! Tiek į kaimą, tiek į darbą man puikiausiai tinka visi mano spalvoti mezginiai, kuriais reikalui esant galėčiau aprengti kokią nedidelę cirko trupę. Ir man patinka jaustis jos dalimi, kasdieną renkantis spalvas, raštus ir aksesuarus pagal nuotaiką. Bet kartais reikia tokio megztuko, kuris būtų nematomas ir su kuriuo pats neitum kaip su lozungu.

Kaime paprašiau savo vaiko papozuoti. Tą dieną ji man pozavo keliems megztiniams, be jokio entiuziazmo, kaip matote iš nuotraukų;).

Aš mielai jai būčiau pasiūlius kai kuriuos, smagius ir spalvotus, bet mano vaikutis tik šį apsirengusi pastebimai pažvalėjo. Kai paklausiau, gal norėtų to, prieš tai matuoto, ji kaip katinas prie grietinės puodo murktelėjo, kad norėtų šito. 

“Bet jis toks… nuobodus ir kultūringas”,- bandžiau ginčytis. “Tai labai gerai!”- išgirdau. Griebiausi paskutinio argumento: “Tau bus per ilgas!”, – Kristina nemėgsta ilgų megztinių, nes neturi dar ko slėpti;). “Einu pasimatuosiu prie kitų drabužių”. Tiek savo modelį ir temačiau…

 

Ant stalo kurį laiką besivoliojantis mezginys davė labai gražių atžalų.

Spalvotų:).

Ir nepaprastai dailiai atliktų, kaip ir pridera “kultūringam” megztiniui.

Rūta priekį susisega reikalui esant su sage.

Ir gali atsilenkti nugaroje apykaklytę.

Aušra nusprendė, kad nepakenks užsegimas

ir I-cord apdailos juostelėje padarė mažutes kilputes miniatiūrinėms gėlytėms.

Abi su Rūta prailgino rankoves ir džiugina mano akis spalvomis, kurios taip nevienodai, užtai taip dailiai keičiasi pagrinde ir rankovėse.

Spalvoti perėjimai išryškina ir mezginio konstrukciją – aš turėjau kitą tikslą, bet širdis mano dainuoja, matydama spalvas. Dar vienas auksinis-šokoladinis pakeliui;).

Pirmasis megztukas megztas iš Rowan Felted Tweed DK  170. Violetiškai melsvas megztukas megztas Rūtos Stuglienės iš Crazy Zauberball 1699 (alyvų kvapas). Trečiasis megztukas megztas ir fotografuotas Aušros Grigelionienės, siūlai – Crazy Zauberball 2248 (bandelė su cinamonu), sagos – Union Knopf.{jcomments on}