Archyvas 2012

Baigėsi laikai, kai reikėjo rankioti puodkėlių nėrimui įvairiausius likučius…

Gražiausios storos medvilnės pripildę parduotuvės lentynas taip ir šaukia – paimk mane!

Galima derinti puodkėles prie virtuvės interjero, mėgstamų indų ar patiekalų 🙂

Visokie bjaurūs skudurai seniai pamiršti – puodkeles kai kas ne tik neria, bet dar ir siuvinėja;)!

O prie jų priderina padėkliuką arbatos puodeliui:

Nuostabūs, reikalingi daiktai tiek savo namuose, tiek puiki dovana artimam.

Kad namai būtų tokie pat gražūs kaip ir mes patys.

Pirmose dviejose nuotraukose -Jūratės Derkintienės  nertos puodeklės, siūlai – Rowan Cotton Jeans. Melsvas virtuvinis komplektėlis – Agnės Zemkajutės, siūlai – Sonora 22010, 24678. Paskutinėje nuotraukoje – Jurgitos Gečytės nertos servetėlės. Siūlai – Egypto cotton. Visos nuotraukos autorių.{jcomments on}

Dar viena kiek pavėluota kalėdinė dovanėlė. Pavėluotai ne tik rodoma, bet ir adresatą pasiekė visai neseniai…

Su į mūsų pasaulį ateinančiom mergaitėm daugiau mažiau sėkmingai tvarkausi universaliąja „Little Sisters Dress”. Komplektėlis nematytam (mačiau tik nuotrauką ir žinojau svorį – per mažai informacijos tam, kad galėčiau numegzti reikiamo dydžio) berniukui – man buvo tikras iššūkis. Svarsčiau, ar nepasirinkus ko nors be dydžio, pavyzdžiui, antklodėlę. Bet ji pati TOKIO dydžio!… Tai sugalvojau komplektėlį iš megztuko su priedais. Megztukas megztas be jokio aprašymo, elementarus reglanas, tik vaizdas – man labai patikusio „Paulie”. Net ir spalvas paėmiau tokias pat. Derinukas toks populiarus, kad anglakalbių dienoraščiuose net radau jo pavadinimą: „Grellow” (grey+yellow). Kaip jums patinka?

Kepurytę išsirinkau tokio modelio, kad dengtų tai, ką uždengti reikia, ir nenusakomo dydžio, t.y., ripsas ją daro tokią labilią, turėtų augti kartu su vaiku.

Apie batukus viską pasako pavadinimas: „Stay-on Baby booties”.

Jei ką ir atsiminiau apie apavą iš savo vaikų kūdikystės, tai, kad vaikai iš paskutiniųjų stengiasi jo atsikratyti maldami kojomis. Todėl geriausi yra tie batukai, kurie laikosi ant kojų. Iš pavadinimo tikėjausi, kad jie tokie ir bus. Nuo savęs dar pailginau aulą.

Komplektėlį užbaigė zuikis. Dėl jo vienintelio dydžio man buvo ramu:)

Komplektėlis megztas iš Patons Merino wool DK 92, 23. Kepurytės modelis – čia, batukų – „Stay-on Baby Booties”, zuikis megztas iš Debbie Bliss knygos „Toy Knits”.{jcomments on}

Su vąšeliu mano santykiai labai epizodiški ir, kaip taisyklė, tie reti susitikimai išpuola bevaikiais savaitgaliais. Praėjęs toks ir buvo ir per jį atsirado krūvelė nertų pirštinių.

„Teisingos” pirštinės man visų pirmiausia yra megztos, ne nertos. Pati suprantu, kaip nepolitkorektiškai skamba toks mano pareiškimas, bet man šie du daiktai kaip ir ne visai tobula pora. Mačiau ne vieną tokią porą, bet jos man daugiau dekoratyvios nei funkcionalios atrodė. Jei nersi kietai ir žemu stulpeliu – pirštinės bus kietos, bent jau kietesnės ir nepaslankesnės, nei būtų iš to paties siūlo megztos. Jei nersi stulpeliais su užmetimu – pro didokas skyles švilpaus vėjai… Šios pirštinės mane patraukė tuo, kad viskas privesta iki kraštutinumo: piršinės didžiulės, nertos iš labai storu siūlų ir ne šiaip sau stambiais stulpeliais, o stambiais spurgeliais, tarp kurių dar stambesnės skylės. Vienžo, grynas stilius. Man jos – japoniško stiliaus kvitesencija.

Paskui ėmiausi kitos poros. Neįtikėtina, kokiu greičiu tokie daiktai atsiranda:) Čia tau ne mažas akytes kietai plonyčiais virbalais narplioti…

Baltos pirštinės man lyg iš sniego nulipdytos pačios. Bandžiau eilinį kartą lietuvišką vilną, gana šiurkštoka ir kieta, bet įsiuvus pamušalą iš išaugtinio kašmyrinio Kristinos megztuko, tai nebeturėjo jokios reikšmės. Pamušalą įsiuvau ir į pilkas pirštines, tai nebeliko skylių, tik stilius ;).

Iš to entiuziazmo pabandžiau dar vieną modelį iš islandiškos vilnos, gavosi minštos minkšos ir šiltos be tokio pamušalo.

Dar viena pora pirštinaičių be pirštų iš plonytės 1 gijos farerietiškos Sirri vilnos.

Kad sniegas būtų ne tik už lango… Toks pat baltas, purus, minkštas, tik šiltas šiltas.

Ardžiau jas gal tris kartus, kol pritaikiau raštą. Kas galėtų pagalvoti, kad taip sunku rasti tokį paprastą sprendimą…:)

{jcomments on}