Archyvas 2012

“Labas,
Tie žali siūlai nerealūs :). Svaigstu aš nuo jų :). Jau visus sumezgiau :).
Geros dienos,
K.”

Šiandien turėjo būti visai kitas įrašas, bet atsidarius paštą, radau tokį juokingą laiškelį ir nesusilaikiau neišsišiepus, pamačius baisiai patenkintą Miglę su naujom kojinėm. Mano pusseserė Kristina gal ir mezga kam į šoną, bet mažoji dukterėčia – pagrindinis jos adresatas (kada dar parodysiu visą Miglės kolekciją :)). Negaliu susilaikyti ir aš neparodžius visos plačios giminės numylėtinės su mano mylimo dizainerio Kaffe Fassett sukurtų siūlų kojinėm. Laiminga Miglės išraiška nereiškia, kad viskas, kas iš tetos, yra laimė (pati teta – laimė), violetines kojinytes iš šiltos “Sirri” vilnos vos užmovė – netiko spalva. Ši, panašu, tiko. O panašus kamuoliukas iš po kalėdinės eglutės laukia ir manęs :)).

{jcomments on}

Šaltą baltą ir speiguotą žiemos dieną sušildo ne tik vilna ir karšti gėrimai. Ne mažiau (o gal ir labiau) efektingai gelbės mus nuo šalčio ir tamsos šilti vasaros prisiminimai.

Gal pats laikas pagalvoti apie liną;)?

Ne tik tam, kad atėjus pirmoms šiltoms dienoms jūs jau galėtumėte jį vilkėti. Megzdami lininį drabužėlį (tegu ir po šiltu vilnoniu pledu) jūs jau pabėgat nuo žiemos…

Ir mintimis sėdit ant liepto, neriat į vėsų ežero vandenį

ar šildotės kaitriuose saulės spinduliuose…

Audronės Steponaitienės megzta skara, modelis – “Fylleryd“, siūlai – 4 gijų lietuviškas linas, nuotraukos – dukters Julijos.{jcomments on}

Internetas ne veltui mirgėte mirga įvairiausiais KAL (knit along) – mezgimas kartu. Mezgant kartu tą patį modelį gali pasitarti su kolega, pasimokyti iš jo klaidų, paklausti patarimo, paskatinti vienas kitą, galų gale, megzti kartu yra labai smagu.

Dar vienas KAL – dvi draugės mezgė kartu tą pačią tuniką.

Viena žaidimo “sudedamoji dalis”  ta pati – Vaida. Prie jos prisijungė Jurga.

Abi mezgė iš tų pačių siūlų, iš pirmo žvilgsnio man net pasirodė, kad iš tos pačios spalvos, paskui prisiminiau, kaip viena draugė, atėjusi į parduotuvę, klausė, kokią spalvą pirko kita.

Abi jau pasipuošusios naujais, šiltais ir labai gražiais mezginiais – drabužėlis idealus “sluoksniniam” (AKA svogūniniam) stiliui ir žiemą, ir vasarą…

Vaidos Balaševičiūtės (nuotraukos viršuje) ir Jurgos P.R. megztos tunikos, siūlai – Rowan Silky tweed 751 ir 761, modelis – “Irish Coffee”, nuotraukos – Jurgos.

Man pats smagiausias laikas megzti pirštines – po Kalėdų. Tuomet jaučiuosi taip, kaip E. Zimmermann, mezgusi pirštines vasarą – šalčiai neveja, gali ramiai apgalvoti raštus, modelius, pažaisti, paeksperimentuoti… Aš lengviau atsipučiu sausį – visi apsirūpinę žiemos pradžioje, kalėdinis maratonas baigtas, gali ramiai pagalvoti, pažaisti, paeksperimentuoti. Tik skirtingai nuo vasaros, jas gali ir iškart nešioti, jei prireikia. Toks kaip ir sezoninis mezginys, bet ne būtinybės pagimdytas, o mezgimo džiaugsmo. O džiaugsmas neatsiejamas nuo žaidimų, todėl sudalyvavau dar vienoje Ravelry grupėje – kodiniu pavadinimu Naknitmimo12. Grupės veikla apima tik vieną mėnesį, sausį, kuris skelbiamas nacionaliniu pirštinių mezgimo mėnesiu, nes yra šalčiausias metų mėnuo. Grupės įkūrėjai – Amerikos mezgėjai, bet sausis ir pas mus tinkamas pirštinėms tiek megzti, tiek nešioti. Visus projektus galite apžiūrėti čia.

Kasmet išrenkamas oficialus tų metų žaidimo modelis, jei neklystu, visą laiką jų autorė buvo SpillyJane, daugelio įspūdingų pirštinių kūrėja. Šių metų modelis – Illuminine mittens, jį ir numezgiau pirmiausia. Jei žaisti, tai su visais atributais:).

Be jau demonstruotų nertų ir mozaikinių pirštinių numezgiau sausį dar kelias poras.

“Arrow mittens” – pirštinės su strėlėms iš storo ir šilto “Drops Lima”(100, 3609) siūlo.

Kiek panaši ir ši pora, schema rasta japoniškame puslapyje, schemą supratau (jų ten ne viena, yra net ir nedidelė programėlė pačiam susikurti pirštinę), bet autoriaus tai niekaip negaliu nurodyti dėl suprantamos priežasties – nesupratau jokio teksto … Mezgiau Jurgiui gimtadienio proga, jis kaip tik susidomėjęs kinu, tos kėdės man priminė žiūrovų salę. Dar tuščią…

Meduolinėm pirštinėm pradėjau 2011 metus, vėl pasikartojau ir 2012 prasidėjus. Tik truputį kitaip. Šioms Kalėdoms dizainerė Torirot, meduolinių pirštinių autorė, prie jau esamų meduoliukų formų pridėjo 2 naujas: briedį ir drugelį, jas ir gavau dovanų. Iš senųjų išsirinkau savo mylimiausius gyvūnus: voverę ir ežiuką. Spalvas įkvėpė šis projektas – meduoliai su uogiene. Aš pagalvojau apie labai spalvotus pabarstukus ant šokoladinio glajaus.

Siūlus gavau dovanų net iš Kanados. Robin susidomėjo lietuviška vilna, pradėjom susirašinėti, nusiunčiau jai lenkiškos ir lietviškos vilnos, o gavau – jos pačios verptų sruogų! Sruogų, apie kokias tik kalbama, kur bus nurodyta ne tik “100% vilna”, o konkreti veislė, nes vilna skiriasi nuo vilnos kaip diena nuo nakties. Ant kai kurių sruogų buvo nurodyta ne tik veislė, bet ir gyvulių vardai (Robin turi visą fermą)! Šis rudas pirštinių šokoladas – per pusę alpaka su Šetlando vilna. Ryškūs pabarstukai – vietinė Kanadoje auginamų avių vilna, dažyta rankomis, taip pat jos dovana.

Tokiu šiltu ir širdingu projektu prasidėjo mano nauji mezgimo metai. Ir smagusis pirštinių mezgimo metas. Pažaidžiau šioje grupėje, nes tiesiog buvo man pakeliui. Jos veikla šiemet baigiasi, o aš ir toliau mezgu pirštines. Raštų – milijonas, o vasaris – ne ką šiltesnis už sausį ;)…

{jcomments on}