Archyvas 2012

Gal kas pamena vaikystėje geografijos pamokas, kai reikėdavo specialiame sąsiuvinuke žymėti orus? Kasryt, tuo pačiu (baisiai keistu – ankstų rytą!) metu. Mano laikais nebuvo visagalio interneto, kuris padėtų greitai ir neskausmingai atlikti šią užduotį tiek į priekį, tiek atgal, tekdavo prašyti anksčiau atsikeliančių tėvų, kaulyti klasiokų ar tiesiog užsiimti kūryba, tikintis, kad pataikysi arba praplauksi.

Dizainerė Lea Redmond pažiūrėjo į šią nuobodžią užduotį kitu kampu ir rezultatas – vietoj makulatūrai skirtos lentelės nuostabus šalikas, primenantis to laiko (mezgimo) orus. Idėja labai paprasta – imi 4 skirtingo dangaus spalvas (balta, žydra, mėlyna ir pilka), tuos 4 kamuoliukus padalini per pusę (čia jau priklauso nuo oro;)). Mezgi iš 2 kartu sudėtų siūlų, o sudedi tuos siūlus, koks šiandien yra oras: balta su žydru, jei giedrame danguje plaukia balti debesėliai, balta su pilku, jei sninga ar rūkas ir t.t.

Jurga, pasinaudojusi šia koncepcija, numezgė ne šaliką, o vasarinę suknutę dukrai. Vasarai, žinoma, iš lino, du siūlus kartu sudėjus.

Suknutė megzta nuo viršaus, tai priekis ir nugara – sausio ir vasario dangus, nuo pažastų žemyn – kovas ir balandis. Kasdien tik po dvi eilutes, sudėjus tos dienos spalvas. Bijot imtis stambaus daikto lygiom akim, kad pabos megzti? Šiuo atveju sunku buvo sulaukti kitos dienos… Žinoma, toks mezgimas trunka kurį laiką, bet jei laiku pradedi vasarinę suknelę (sausį!!!), tai net po 2 eilutes megzdamas turi pirmoms šiltoms dienoms.

Kaip vis tik mezgimas keičia požiūrį į gyvenimą! Aš prisimenu šiuos mėnesius kaip trumpą šaltą žiemą ir labai ilgą ir šaltą pavasarį, o pažiūrėkit į suknelę – koks vaiskus ir šviesus dangus buvo daugumą dienų! O gal ne mezgimas – tiesiog pažiūrėjimas kitu kampu?…

Jurgos P.R. megzta suknelė dukrai ir nuotraukos, modelis – “Summer Happy Fun Dress“, siūlai – 4 gijų linas.{jcomments on}

Tikiuosi, visoms mamoms vakarykštis sekmadienis buvo toks saulėtas, šviesus ir žydintis kaip naujas Indrės “Baktusas“.

Ir artimieji – kaip ir “Baktusas” 😉 – kalbėjo pačia gražiausia, gėlių kalba.

Indrės Adomaitienės megztas “Baktusas” ir nuotraukos, siūlai – Zauberball 2079ombre (gėlių kalba).{jcomments on}

Artėjant Mamos dienai, prisiminiau puodkėles – senų laikų “kultinę” vaiko dovaną mamai. Mat megzti mokykloje vaikai pradėdavo nuo ripsinio pavyzdėlio, šaliko maratonui jėgos daugelio buvo per silpnos, tai pasiekus kvadratą, būsimas šalikas pavirsdavo puodkėle, kurią vaikas iškilmingai įteikdavo mamai spindinčiomis akimis ir pasididžiavimo kupinu balsu: “Aš pats padariau!”. Mamai belikdavo pasitelkti visą savo taktą ir meilę (estetinis jausmas čia jau seniai pamintas po kojom ir nė cyptelt nedrįsta) ir labai stengtis vaiko kūrinėliu pasinaudoti nenudegant pirštų per begalines skyles.

Bet šiandien aš ne apie tokią puodkėlę. Mes jau išaugom, viską mokam ir galim nunerti tegu ir labai paprastą, bet tikrai gražią ir – svarbiausia! – funkcionalią puodkėlę. Apie jas jau rašiau, šiandien nusprendžiau paruošti nedidelę pamokėlę. Paskatinimui – nes geriau vieną kartą pamatyti nei kelis kartus išgirsti;). Nedaug laiko? Nedaug… bet patikėkit manim, tiek ir to darbo, kiek laiko. Atsisėsit šeštadienio popietę ar penktadienio vakarą prie filmo ir labai greitai turėsit 2 puodkėles (man tiek išėjo iš vieno mano kamuoliuko), kuriomis bet kuri gaminanti mama (o kuri mama negamina???) tikrai apsidžiaugs. Ir nusišypsos prisiminus tą labai spalvingą mūsų vaikystės metą… O gal bus smagu pabandyti kartu, puodkelės yra super geras kelioninis projektas, smulkus ir nesudėtingas ir nuostabi kalėdinė (ir ne tik) dovana.

Imam vąšelį (čia 2,5mm) ir storokų medvilninių siūlų kamuolį (Drops “Muscat soft”) ir pradedam.

Pynelės kilpom nuneriam juostelę (~ 16 akių, jei norim lygaus kvadrato pabaigoje, nes pirmoje eilėje bus 8 stulpeliai, lygiai pusė pynelės sudarys gražią ir simetrišką kilpelę pakabinimui).

Pabaigę kilpelę, pusstulpeliu (įkišam vąšelį į pynelės kilpą, užmetam siūlą ir ištraukiam jį per tą kilpą ir kilpą, buvusią ant vąšelio kartu) prikabinam juostelės pabaigą prie pradžios – turim gražų apvalų maždaug 2 Lt. dydžio žiedelį.

Išneriam vieną pynutės kilpą (tą darysim kiekvienos eilės pradžioje lygiam kraštui suformuoti) ir neriam 4 žemus stulpelius į ką tik nusinertą pynelių žiedą. Tada išneriam 2 pynutės kilpas (čia bus puodkelės vidurys) ir bedam vąšelį į penktą apatinės eilės kilpą. Ką tik išnertos 2 pynelės kilpos yra “ore”, šitoje vietoje kiekvienoje eilėje prisideda po 2 kilpas ir taip susidaro taisyklingas kvadratas.

Toliau neriam kitą puodkelės pusę – vėl keturi žemus stulpelius į prieš tai nusinertą pynelę. Apsisukam ir išneriam vieną pynelės kilpą gražiam kraštui.

Neriam 4 žemus stulpelius į prieš tai buvusių 4 žemų stulpelių eilę bei penktą žemą stulpelį į prieš tai buvusios eilės 2 pynučių kilpelę eilės viduryje. Išneriam vėl tokią pat 2 pynučių kilpelę ir vieną žemą stulpelį į tą patį vidurinį tarpą.

Toliau – 4 žemi stulpeliai į prieš tai išnertą žemų stulpelių eilę.

Taip neriam visas likusias eilutes: pradedam eilę nuo vienos pynelės kilpos kraštui, neriam žemus stulpelius į prieš tai buvusios eilės stulpelius (su kiekviena eile jų daugės po 1), pasiekę 2 pynučių kilpų vidurėlį, neriam į jį dar vieną žemą stulpelį, 2 pynučių kilpą ir dar vieną žemą stulpelį, baigiam eilę žemais stulpeliais į prieš tai buvusios eilės žemus stulpelius.

Neriam tiek, kiek norim, ar tiek, kiek turim siūlų. Puodkelė turi pilnai pridengti mūsų delną ir tuo pačiu nesitaikyt įmerkti kokio krašto į verdantį puodą. Mes paprastai neriam ~16 cm skersmens. Mano mama mėgsta jas apnerti vėžlio žingsniu – čia jau kaip kam patinka.

Šitos puodkelės nertos iš spalvotos medvilnės (Drops “Muscat soft” 05), todėl jokio vargo su mazgais, dryžiukai patys iš savęs atsiranda.

O kam, kaip vienai mano draugei, nepatinka, “kai už ją kas nors kitas galvoja”, pilna puikios storokos vienspalvės medvilnės – žaiskit su spalvom patys: darykit jas vienspalves, dryžuotas…

“Teisingo” storio “Cotton Linen” (lino su medvilne derinys) gaivių švelnių spalvų jaukiai šviesiai virtuvei:

Ar “skanūs” “Sonoros” (medvilnė su akrilu) deriniai – kakava, balinta kava, grietinėlė, melionas, avokadas…

O gal jums labiau prie širdies kitoks meniu? “Rowan Cotton Jeans” gali pasiūlyti braškių kokteilį, avietinius ledus, gervuogių šerbetą, raudoną greipfruktą, bananą, cinamoną su cukrum ar prieskonių darželį…:)

Skanaus!{jcomments on}

Nesuprantat, ką aš čia sau galvoju, rodydama šiltą skarą ant labai jau vasariškai apsirengusio modelio? Dabar karšta ir šiltų drabužių nereikia?

Skara fotografuota Prahoje ir panašu, vaikinas nuotraukoje tikrai TAIP nešąla. Primenu jums baktusą todėl, kad tai idealus mezgimo projektas vasarai. Galima megzti kelionėje, nes darbo gan daug, o galvojimo labai mažai; puikus užsiėmimas smagiems draugų susibūrimams dėl tos pačios priežasties – jokio galvojimo ir susikaupimo.

O jei keliaujate ilgai ar linksminatės dažnai, galite imtis net tokio grandiozinio baktuso iš dvigubos normos siūlų.

Ir nebūkit tokie tikri, kad neprireiks bet kuriuo metu. Gal Prahoj ir šilta, bet tuo pat metu abiems mano draugėms, buvusioms viena Osle, kitai keliavusiai po Airiją, labai jo reikėjo. O kol tokį didelį megsit, žiūrėkit, ir ruduo ateis…:)

Rūtos Juzėnienės megzta skara, modelis –  “Baktusas” kvadratu, siūlai – Crazy Zauberball 2092 (“Mano saldžioji pusė”) ir Crazy Zauberball 1537 (“Rudens saulė”). Vienas sūnus pozavo, kitas fotografavo.{jcomments on}