Archyvas 2012

Naujos Jurgitos riešinės:

“Šį kartą jos pagal tokį patį raštą, tik skirtingais karoliukais. Pirmiausia pradėjau megzti su tamsiais karoliukais, tačiau numezgusi riešines, pastebėjau, kad iš arti nelabai ryškiai matosi raštas – iš toliau geriau. Dar kartą mezgiau kitą porą su baltais karoliukais, su kuriais visada raštas matosi geriausiai. Tad čia gera pamoka, kad kartais reikia labai kruopščiai derinti karoliukus su esamu raštu ir siūlų spalva.”

Jurgita savo laišką pavadino pamoka, tai ir aš taip vadinu įrašą, nors pasižūrėjus į abi poras, jokio “mokslo” negavau – abi man labai gražios! Ir negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, kuri pora geresnė. Šios riešinės skirtos dovanai, tai ir gavėjos, kuriai teks rinktis, laukia sudėtinga dilema. Pretenduoti gali tik siauros specializacijos profesionali fotografė:)

Jurgitos Gečytės megztos riešinės ir nuotraukos. Siūlai – Ogrės vilna (taip, kažkada buvo ir tokios spalvos).

Nepamenu jau kas taip taikliai pastebėjo, kad dabartiniuose modeliuose svarbiausia – konstrukcija.

Po taip populiarių įvairaus ilgio prieky nukabusių skvernų į mezgimo pasaulį aktyviai skverbiasi dar viena labai įdomi konstrukcija. Paguldyta ant stalo ji atrodo taip:

Nieko nuostabaus, kad užėjusi Rūta paklausė, kas čia. (Čia jau ir pykti negali – ne apie tvarkingai susiūtą megztuką su statytom rankovėm to jūsų klausia!!!)

Va tokia stačiakampė konstrukcija su skylėm tai ten, tai čia, apsirengus virsta asimetrišku gražiai besidrapiruojančiu megztuku.

Mamos ir dukros duetas demonstruoja tą pačią konstrukciją su nedideliais skirtumais. Viršutinis megztukas turi primegztas rankoves ir atnarą apačioje, mamos megztinį matot be jokių paslapčių patiestą ant stalo – grynas gerų akių stačiakampis. O nuostabiausia, kaip jis vienodai puikiai ant abiejų atrodo! Planuose – linas, bukliuota alpaca…:)

Dalios Liepuonienės megzti megztiniai, modelis – “The Paris Sweater“, raudonasis megztukas megztas iš Aade Long 8/1(taip!!!) artistic (red), rusvasis iš Aade Long 8/2 artistic (grey-orange).

Man visada buvo – ir turbūt liks 🙁 – didžiulė paslaptis, kurios spalvos bus populiarios ir paklausios, kurios ilgai gulės lentynose. Kaip ir suprantu, kad kiekvienam žmogui jos patinka ir tinka vis kitokios, bet turėtų gi būti kai kurios bendrybės!.. Pasižiūri į žmonių minias gatvėje – koks vaizdelis? Juoda, pilka ir dar džinsas. Yra ir mados tendencijos, galų gale. Bet kai iš lentynos dingsta keisčiausios ir neįprasčiausios spalvos, o lieka gulėti juodas (!!!) šilkas su merino vilna, tai rodos, pasaulis apsivertė aukštyn kojom. Pati nuosaikiausia “Noro Kureyon Sock” spalva, kurios aš, naivuolė, užsakiau dvigubą kiekį, liūdi žiūrėdama, kaip kiti, visai netikėti ir labai jau “nelietuviški” variantai iš lentynų šoka ant nekantrumu spirgančių virbalų. Užsakinėdama siūlus, šios dilemos paprastai nesprendžiu ir visada užsakau VISAS gamintojo spalvas, o paskui jau stebiu ir kartais stebiuosi.

Estiškos vilnos spalvos man gražios beveik visos be išimčių. Paprastai sutinka su tuo ir mezgėjos, kai kas tik raukosi dėl šios vilnos “vilniško” pojūčio. Bet nepaisant kalbų, va ši spalvinė gama pasirodė besanti visiškas sezono favoritas.

Įdomiausia, kad sruogoje sunku numatyti galutinį rezultatą, bet pasirodo, akylų buvo daug:).

Daiva, kurį laiką jau turėjusi siūlų atsargose šių spalvų sruogą ir be entiuziazmo į ją žiūrėjusi, kai pamatė Joanos megztinį, negalėjo patikėti, kad pati nusipirko “tokius gražius siūlus”!!!

Skara buvo mezgama jau su dideliu entiuziazmu.

Didelė, bet užimanti nedaug vietos, labai šilta ir labai lengva ji lydėjo Daivą į kelionę Maltoje:

Iš šių spalvų gimė ir vienas populiariausių modelių “Dianna“:

Olga numezgė iš šių siūlų ne tik didžiulę lapų skarą, bet ir tokį labai mielą ir romantišką lapų šalikėlį:

Spalva ši universali amžiaus atžvilgiu, atrodo gerai ir labai jaunos, ir jau tik gražios mergaitės garderobe, labai jau ji moteriška, bet ne naivi ir nenusaldinta.

Populiari ji, mylima ir nešiojama. Net TAIP:

Pirmos trys nuotraukos G, jos pačios megztas megztukas; Daivos Kirvelienės megzta skara ir kelionės nuotrauka, modelis – modifikuotas “Swallowtail Shawl“, Olgos Makarovos “lapiniai” mezginiai, skara “Dianna” ir šalikėlis, paskutinis projektas megztas ir fotografuotas Rasos Juškienės, modelis – “Margot“. Visų mezginių siūlai – Aade Long artistic 8/2 (Daivos skara iš ploniausio 8/1) pink-lila.{jcomments on}

Labai nesinori tokių gražių nuotraukų teršt papildomais žodžiais, jos kalba pačios už save. Tik pridursiu apie skaras apskritai. Ypač atkreipti dėmesį tų mezgėjų, kurios nuolat kovoja dėl gerai gulinčio ir tinkančio megztuko, kojas atitinkančių kojinių ar tinkamo ilgio sijono ir atkakliai ardo ardo ardo… Atkakliosios gauna medalius (=puikius mezginius), daugelis nusivylusios visai apleidžia mezgimą – ir taip gyvenime tiek daug streso… Jane Brocket atrado puikią išeitį: po daugelio nusivylimų ir nebaigtų mezginių palėpėje, ji vėl atrado mezgimo džiaugsmą, megzdama namams. Juk nerasime pledo, kuris kam nors netiktų. Ar arbatinuko gaubto, ar pagalvėlių. Tokiem projektams skirta visa jos knyga “The Gentle Art of Knitting“. O mezgimo džiaugmas, spalvų ir raštų žaidimas – tas pats.

Skaros – puikus kompromisas tarp interjero mezginių ir mums tinkančių drabužių – jokio streso dėl dydžio, formos, galvoti galima tik apie raštus ir spalvas, lietimo malonumą. Ši skara – gryna kūrybos apoteozė (beje, labai praktiška!). “Raštai kombinuoti iš knygos. Tiesiog ten , kur rausva ir balta, norėjau, kad būtų žiedų, pumpurėlių formos raštas, ten, kur rusva – lapelių. Lapeliai iš galvos, nes nieko paprasto, man įskaitomo neradau:)”.

Ir ji negulės ant sofos, o efektingai papildys mūsų garderobą. Gal net efektingiau už tinkantį megztinį;).

Neringos Miržinskienės megzta skara ir nuotraukos, pačios sukurtas modelis, komponuojant įvairius raštus iš M.Webb knygos “Mezgimas. Raštai ir technika”. Siūlai – Aade Long 8/1 artistic (pink-beige).{jcomments on}