Archyvas 2012

Šios dienos įrašui buvau numačiusi visai modelį: Jurgos lininį kaklą iš “likučių”. Koncepcija aiški: baigiasi vasara, surenkam viską, kas liko nuo vasarinių lininių mezginių ir taip be jokių liekanų uždarom sezoną, su nauju aksesuaru ateinančiam. Jau viską susidėliojau į lentynėles, kai visai netikėtai į parduotuvę užsuko toks gražus lininis kostiumėlis, kad supratau, jog dar toli tas atsisveikinimas su linu, kol kas tik sveikinamės ir sveikiname vienus už kitą gražesnius mezginius.

Atsiprašau žmogaus už atėjusį kostiumėlį, bet pats žmogus kaltas, kad tas kostiumėlis taip akis bado ir pamatai pirmiausia jį (ar čia mano profesinė liga?). O pavadinimas toks darbinis todėl, kad laisvalaikio drabužių gama plati kaip okeanas, o vat į darbą apsirengti ką, labai pagalvoti reikia. Pati savo garderobe esu linkusi dozuoti mezginius ir todėl ypatingai žaviuosi, kai kam pavyksta stilingai juos viename komplekte suderinti. Nerta berankovė suknelė puikiausiai tiks ir smagiame vakarėlyje ar prie jūros, o užsimeti plonytį iš 1 siūlo megztą megztuką-švarkelį ir turi žaismingą, bet pakankamai dalykišką rinkinuką oficialioms progoms.

Neabejoju, kad kada nors, kokiems kaprizingiems mados vėjams papūtus, iškils ant bangos nedažytas natūralus linas su privalomais gintariniais aksesuarais žavinga vintažo aureole apgaubtas, kol kas labai smagu matyti visai kitokį liną.

O štai čia tas mano pirminis sumanymas – Jurgos kaklas. Ji sako, iš likučių. Tarkim… O kas jų neturi, bet nori tokio daikto, ateikit pas mane, padėsiu, esu didelė likučių (ypač jų gamybos) specialistė…

Lininis kostiumėlis megztas ir nertas Joanos Lapėnienės, siūlas – 4 gijų linas. Kaklą iš to paties lino mezgė ir fotografavo Jurga P.R., įkvėpimo šaltinis čia.

Šnektelėjom kartą su Edita apie prancūzišką vilną (Bergere de France “Berlaine”), iš kurios ji kaip tik mezgė, koks nepaprastai lygus ir gražus siūlas, tobulas pynėms. Tradiciški pynių (žvejų) megztiniai buvo mezgami iš naminės vilnos, tikriems žvejams. Jie turėjo šildyti, saugoti nuo vėjo, šalto vandens ir tobulai suverpta vilna jei ir pageidautina buvo, bet tikrai ne būtina. “Berlaine” gi, prabangus to paties reikalo variantas. Megztinis iš jo nebūtinai skirtas tiesiogiai kokiai veiklai (žvejybai ar slidinėjimui). Tinka jis ir slidinėjimui, bet taip pat sėkmingai vakarėliui madingame slidinėjimo ar pajūrio kurorte ar tiesiog  dideliame mieste, kai mados tendencijose susigaudantys piliečiai supranta, kad slidinėjimas madingas, toks stilius yra labai labai ir su tuo megztuku atrodysi kaip ką tik nusileidęs nuo kalno.

Ką bendro mano ilga pratarmė turi su šiuo labai gražiu vasariniu megztuku? Tiesiog taip vingiuotai man išeina pasakyti, jog ne viskas yra tiesiogiai taip, kaip yra. Mada, kaip ir bet kuris menas, yra didelis ir sudėtingas žaidimas, kuriantis savo realybę.

Šios pablukusios drobės spalvos (burės!…) megztukas su virvių pynėm (ir raudonai baltais išlendančiais dryžiukais, ir nerūpestingai užrištu šalikėliu…) šaukte šaukia: “KĄ TIK IŠLIPAU IŠ JACHTOS IR EINU PAJŪRIU!” Tegu ir Vilniuje…

Renatos Blackutės megztas megztukas, modelis Nr.9 iš “Rebecca 49“, siūlai – “Cotton Eco” 00005.{jcomments on}

Jūra traukia ne tik žmones, bet ir kojines:) Nepaprastai graži fotosesija, kaip kojinės prie tos jūros keliavo. Pakeliui sustojo miške:

Paskui nusprendė nusifotografuoti žuvėdrų fone:

Ir tos žuvėdros taip ėmė traukti, jog stebinčiai draugei teko greitai sučiupti jas (kartu su kojomis ir fotoaparatu), kad visi tiesiai pas jas nenukeliautų…

Kartu su numegztomis kojinėmis keliavo ir nauja mezgama pora. Pavadinimą galit atspėti iš pirmo karto. Žinoma, “Nida”!!!

O štai ši pora liko namų saugoti:

Ir rūpintis, kad šeimininkė grįžtų namo, tą jūros trauką nugalėjus. Dėl tokių gražuolių iš bet kur sugrįžtum…:)

Rūtos Subačiūtės megztos kojinės ir nuotraukos. Siūlai – “Crazy Zauberball”1702  (mažas lapiukas) su baltu ir juodu vienspalviu 4 gijų kojininiu siūlu.{jcomments on}

Nuo pat ankstyvos vaikystės kiekvieną rugpjūtį važiuodavau atostogauti į pajūrį. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, jau nemažai rugpjūčių prabėgo ne pajūry, bet kasmet, tik vasarai ritantis į antrąją pusę ir pasijutus pirmajam rudens dvelksmui (ir pasirodžius pirmiesiems alyviniams obuoliams, kuriuos mama pirkdavo Palangos turguje), imu jausti nostalgišką jūros trauką. Ir visko, susijusio su jūra…

Dryžuoto jūrinio stiliaus megztinio, pavyzdžiui. Megztukas, pavadinimu “Kriauklių ieškotojas” (“Shellseeker”), jaučiu, sėkmingai kompensuotų man tikrą pasivaikščiojimą kriauklytėmis nusėta pakrante;)

Toks dryžuotas jūrinis megztinis – būtina tikrų atostogų prie jūros uniforma.

Čia puikiai tinka ir šviesios, “nedarbinės” spalvos,

o jūra – vienintelė rimta priežastis pakeisti kaukoles vėjų rožėmis.

Rudai dryžuotas megztukas megztas Židronės Stankevičienės dukrai Guostei, modelis – “Shellseeker“, siūlai – Drops Merino Extra fine 8 ir 9. Šviesiai pilkas megztukas megztas Dovilės Jakutytės sūnui Vakariui, modelis – “Gathering Stripes“, siūlai – Safran 7, 18, sagos – “Union Knopf”. Nuotraukos autorių.{jcomments on}