Šios dienos įrašui buvau numačiusi visai modelį: Jurgos lininį kaklą iš “likučių”. Koncepcija aiški: baigiasi vasara, surenkam viską, kas liko nuo vasarinių lininių mezginių ir taip be jokių liekanų uždarom sezoną, su nauju aksesuaru ateinančiam. Jau viską susidėliojau į lentynėles, kai visai netikėtai į parduotuvę užsuko toks gražus lininis kostiumėlis, kad supratau, jog dar toli tas atsisveikinimas su linu, kol kas tik sveikinamės ir sveikiname vienus už kitą gražesnius mezginius.
Atsiprašau žmogaus už atėjusį kostiumėlį, bet pats žmogus kaltas, kad tas kostiumėlis taip akis bado ir pamatai pirmiausia jį (ar čia mano profesinė liga?). O pavadinimas toks darbinis todėl, kad laisvalaikio drabužių gama plati kaip okeanas, o vat į darbą apsirengti ką, labai pagalvoti reikia. Pati savo garderobe esu linkusi dozuoti mezginius ir todėl ypatingai žaviuosi, kai kam pavyksta stilingai juos viename komplekte suderinti. Nerta berankovė suknelė puikiausiai tiks ir smagiame vakarėlyje ar prie jūros, o užsimeti plonytį iš 1 siūlo megztą megztuką-švarkelį ir turi žaismingą, bet pakankamai dalykišką rinkinuką oficialioms progoms.
Neabejoju, kad kada nors, kokiems kaprizingiems mados vėjams papūtus, iškils ant bangos nedažytas natūralus linas su privalomais gintariniais aksesuarais žavinga vintažo aureole apgaubtas, kol kas labai smagu matyti visai kitokį liną.
O štai čia tas mano pirminis sumanymas – Jurgos kaklas. Ji sako, iš likučių. Tarkim… O kas jų neturi, bet nori tokio daikto, ateikit pas mane, padėsiu, esu didelė likučių (ypač jų gamybos) specialistė…
Lininis kostiumėlis megztas ir nertas Joanos Lapėnienės, siūlas – 4 gijų linas. Kaklą iš to paties lino mezgė ir fotografavo Jurga P.R., įkvėpimo šaltinis čia.