Archyvas 2011

Pasibaigė dar vieni, pirštinių mezgimo kursai ir dalyvėms bei jų artimiesiems su jomis TIKRAI nebegresia sušalti rankas vis šaltėjančiomis dienomis.

Rūtos Matulaitytės pirmoji pora, pradėta kursuose, sau(?),

o kita, mažesnė, Žalgirio fanui:)

Nesusilaikiau neįdėjusi ir šios nuotraukos, kuri graži labai ir pati, bet kartu primena nuostabius Rūtos pyragus, kuriais (visada kitokiais) ji vaišina visas kursų dalyves. Ir net įsitaisė gerbėjų adresų sąrašiuką, kurie, paragavę eilinio šedevro, vis prašo recepto. Ir juokauja, kokie naudingi daugiafunkciniai kursai, ne tik megzti išmoksti;) Ačiū!

Izabelės Bražiūnienės labai jau dailiai atliktos pirštinės, pagal savo pritaikytas nuleidimas idealiai sutaikant raštus, nykštys nuleistas tamsia spalva, susišaukiančia su uždėjimo tamsiu kraščiuku. Tokios išieškotos subtilybės dar labiau prabrėžia rankdarbio unikalumą ir jo vertę.

Editos Jankevičienės megztos piršinės sau, vagiant laiką iš miego, nes namuose didelė mamos dėmesio reikalaujanti kompanija.

Tokia pat ilga ir pirštinių belaukiančių eilė:) Mezgant 52 akis, gaunam pirštinę vidutinei moters rankai. Paplatinus varnelių raštą iki 60 akių, bus puikios vyriškos. Pakeiti vieną spalvą – ir idealus komplektas porai. O uždėsit 48 – vaikiškai rankytei…:)

Audronės Steponaitienės pora – dar nebaigta, dailiai supakuota nešiojimuisi,

ir jau baigta, paruošta dėvėjimui:))

Sigitos Janušonienės pirštinės, išsiskiriančios ir draugių pulko spalvomis ir nuotraukomis. “Nykštys modifikuotas sąmoningai, galvojau, kad nykšty, kaip ir atnaroj, raštas turi suktis į tą pačią pusę.” Viskas tik į gražumą, tiesa?

Labai ačiū visoms už nuostabias pirštines ir nuotraukas. Beveik visos poros megztos iš Sirri 2 gijų natūralių spalvų siūlų, pagrindinio rašto motyvas paimtas iš 1935 m.(?) Tamošaičių išleistos knygos “Mezgimas”, toks labai moderniai atrodantis, bet tikrai mūsų lietuviškas.

P.S. Prizo traukimą atidedam vakarui, įtariu ir daugiau yra pabaigtų pirštinių, kas pamiršo  terminą, gal šis įrašas primins – laukiu! 😉

Vakaras:

Šį kartą burtus traukė Kristina, nuliūdusi, kad visą laiką tą daro Karoliukas, ir ištraukė Sigitą Janušonienę! Sveikinimai – knyga laukia MZ:))

Pirmos žinutės iš Vokietijoje besimokančios Dominykos. Su naujais mezginiais ir linkėjimais visiems mums, bemezgantiems čia, Lietuvoje:) Ir gera naujiena – savo internetiniu dienoraščiu, kuriame visi jos gerbėjai galės susekti šviežiausius kūrybinius darbus.

Siūlus sijonui Dominyka nusipirko vos atsidarius parduotuvėje ir ilgai gėrėjosi, kokie gražūs, minčių per daug visokių buvo. O kai užspaudė rimti reikalai (paskutinis skambutis ir pan.), sijonas buvo numegztas per kelias dienas, o paskutinę naktį (ar kitaip dirba besimokantis jaunimas;)?) pasiūtas pūstas pasijonis.

Dar vienas, taip pat labai seniai planuotas mezginys – riešinės su kaklu. Skirtos prie vintažinio paltuko, nuotraukoje – prie marškinėlių. Per šilta?…

Dominykos Sidabraitės megztas sijonas, riešinės su kaklu ir nuotraukos. Siūlai: Zauberwolle 1699ombre (Alyvų kvapas) ir Capuccino 13.{jcomments on}

Mano draugė neseniai susilaukė devinto vaikučio – mergytės. Ir aš kaip senas fokusininkas išsitraukiau iš cilindro vis tą patį triušį – “Little sister’s dress”:

Šį kartą nusprendžiau, jog prie suknelės reikia ne kojinių, o batelių.

Ir modelis tiek kartų “Ravelry” vis beišnyrantis, o aš dar nebandžiau…

Pradėjau nuo suknytės. Mezgiau darbe, kaip tik Rasa trumpam užbėgo klubo aplankyti, apžiūrėjo mano mezginį. Laiminga mamytė yra mūsų abiejų su Rasa draugė, tai naujam žmogučiui atėjus į pasaulį, abi griebėm virbalus. “O, ir aš tokį pat modelį išsirinkau”,- pakomentavo MANO suknytę Rasa. “Rrrr, mano!!!” Ji gali ir kitą modelį išsirinkti, turi kaimynystėje lėliuką, bent mato, kaip tie maži vaikai atrodo, o aš naujo vaiko dar nemačiau ir dydžio net neįsivaizduoju, todėl šis modelis – mano vienintelė išeitis (vėliau paaiškėjo, kad ir ta nevykusi, nes net man, pamiršusiai, kaip atrodo naujagimiai, tapo aišku, kad manoji suknytė tikrai ne naujagimiško dydžio). “Ne, ne visai tą patį, tik labai panašų…”

Kita diena buvo mano išeiginė, aš patenkinta numezgiau batukus ir ėmiausi suknytės.

Po pietų sulaukiau Rasos skambučio: “Klausyk, kiek tu tos suknytės numezgei?” Nesupratau. “Iki pažastų!” “Aaa, tai daug…” Vis tiek nieko nesuprantu: “O dėl ko klausi?” Atodūsis. “Matai, aš išsirinkau beveik tokią pačią spalvą, ir modelis beveik toks pats, bet mažiau nei tu numezgiau, gal man ardyti?..”

Kokia nesąmonė – ardyti! “Tai apsimesim, kad mes nepažįstamos?:)” Niekuo mes neapsimesim, atvirkščiai, daugelis naujagimių gauna pačio įvairiausio kalibro  ir tikrai pačių įvairiausių spalvų dovanų iš gausybės draugų ir giminaičių, tai ar ne smagu suruošti mažai naujai mergytei giminingo kolorito garderobą?

O kadangi mūsų tokie panašūs modeliai yra tokio nepanašaus dydžio, tai šviesiai žalia spalva turėtų gan ilgai lydėti mažąją Beatričę…

Suknytė “Little Sister’s Dress” megzta iš BC GARN Lucca, sagutės – Jimm Knopf. “Tummy warmer” megztas ir fotografuotas Rasos Juškienės, siūlai – Patons Merino DK 72.{jcomments on}

Izabelės Bražiūnienės daina rudeniui.

Rudeniškos skaros auksiniame peizaže…

Daugelio mylima lapų skara (“Dianna”) lyg užaugusi ant šakos, taip gražiai siūlo spalvos susilieja su augmenija.

Kita skara taip pat lapų tema ir parudavusių lapų spalvos.

Ir kai pirmajai skarai pritrūko kelių spalvotų lapelių, rudoji mielai davė kelis savo, kas tam rudeniniam spavų žaisme atskirs;)…

Izabelės Bražiūnienės megztos skaros ir nuotraukos. Modeliai – Dianna ir Live Oak Shawlette, siūlai: Delight 10, BC GARN Lucca Fino.{jcomments on}