Archyvas 2011

Artėjant žiemai šiltų megztų drabužių reikia ne tik žmonėms, bet ir šąlantiems mūsų augintiniams.

Špikiui šis megztukas greičiausiai pirmasis, dar prie jo priprasti reikia. Gaila, šunims nė motais, jog jo drabužis taip aktualių šį sezoną natūralių žemės spalvų:). Ir kad visi praeiviai tave nužvelgia susižavėjusiais žvilgsniais…

Užtai Ziurzius – garsus visam senamiesty puošeiva, turi turtingą ir nuolat atnaujinamą garderobą. Kol dar nebuvo šalta, jis vaikščiojo su šeimininkės “Baktusu“. (Dar vienas Baktuso universalumo įrodymas – jis ne tik yra unisex aksesuaras, tinkantis bet kokio amžiaus žmogui, bet idealus ir ne žmogui…)

O šią žiemą Ziurzius pasitinka su nauju megztuku, madingiausiai norvegiškais raštais margintu ir taip jam tinkančiu,

kad įbidzenus jam į parduotuvę lyg maža saulutė viską būtų nušvietus.

Paskatinta tokio pasisekimo, šeimininkė išsirinko kitą derinį dar vienam megztukui. “Hm, pažiūrėsim, ar man tinka?”…

Viltės Janušauskaitės megztas megztukas Špikiui ir nuotraukos, modelis “Striped dog sweater“(spalvoti dryžiukai pakeisti gerų ir išvirkščių akių dryžiais), siūlai – Sirri 5/2 31, Ziurziaus megztukas megztas Ingos Dirvonskytės, modelis čia, siūlai – Sirri 5/2 C4 ir C5.{jcomments on}

Artėja žiemos šventės (daug švenčių!) ir būtinas joms tinkamas darbužis. Sunku rasti tobulesnį sprendimą už megztą suknelę.

Ir efektingesnį variantą už naująją Jolitos Klimto tuniką. Šilta, patogi, meniška ir labai labai graži!

Aš viena girdėjau istorijas (o gal gandus?) apie kažkokius ardymus, perdarymus, derinimo kančias. O kas tą mato? Visi mato tik pribloškiantį vaizdą. Vienareikšmiškai tokia suknelė – ne pilkoms pelytėms, bet mes į jų rolę ir nepretenduojam;)?

Jolitos Riliškienės megzta suknelė, modelis (modifikuotas) – Klimt, siūlai: Noro Silk Garden Sock S8, S241, S273, Drops Cotton Viscose 25{jcomments on}

Kepurės – dalykas ir paprastas, ir sudėtingas vienu metu. Paprasta numegzti, greitas mažas projektas, tik va prisitaikyti, atrasti sau tinkamą fasoną – oi kaip sunku! Šis modelis tikrai prasprūdo man pro akis ir nubangavo tolyn neužkliuvęs. Bet atėjo į parduotuvę Jurga su tokia kepure, megzta iš dvigubos latviškos vilnos, taip jai tinkančia, apžiūrėjau ir… kažkas viduje spragtelėjo.

Mano Jurgis jau praeitais metais pareiškė, kad kepurių jis nenešioja. Iš principo. Šiais metais teikėsi nusileisti iki tiek, kad gal ir norėtų kokios padribusios, bet kiek berodžiau modelių, vis ne tas ir ne tas, ir tas pats priedainis: “Kepurių aš nenešioju, man nereikia”. Grįžau po susitikimo su Jurga namo įkvėpta, parodžiau jam internete modelį, įvairių mezgėjų projektus. “Tu sau nusimegzk, aš tada pažiūrėsiu”. Aš ir ruošiausi ją sau, ne jam megzti, tik artėjanti žiema man ramybės nedavė – visi turi būti su šalikais, kepurėm ir pirštinėm. Nusimezgiau labai greitai, nes labai rūpėjo, ir spalva man ta, truputį rašalinė, graži buvo, norėjosi kokio ryškalo nykumai aplink atsverti.

Nusimezgiau, parodžiau Jurgiui. Jis kepurę užsidėjo ir… nebenusiėmė. “Man labai patinka”,- pareiškė pasimatavęs,- “einu!”. “Pala pala, kur einu, džiaugiuosi, kad patiko, atiduok, numegsiu tokią ir tau.” “Sau nusimegzk, man ir šita labai gera”. “Tu gi turi džiaugtis, kad man patinka”,- po pauzės pridūrė. Ir išėjo.

Džiaugiuosi… Ir nusimezgiau sau kitą. Iš dažytos 2 gijų Farerų vilnos. Tik jai atkeliavus, neįsivaizdavau, kaip nešioti kepuę iš tokios nešvelnios vilnos, bet pakilo vėjas, ėmė lynoti, paspaudė šaltukas – ir niekas man tos kepurės nuo galvos nenuimtų:)

Gaila, negaliu parodyti pirminio įkvėpimo šaltinio, Jurgos kepurės, juolab kad jos vyro Donato nuotraukos – tikri šedevrai jau patys savaime, bet toks tamsus metų laikas labai nepalankus fotografavimui, teks palūkėti. Kol kas – dviejų beždžioniukų nuotraukos. Laimingų ir šiltai aprengtų:) Modelis – Rikke Hat{jcomments on}.

Dar kartą pasikartosiu apie kojininiais vadinamus siūlus, daugeliui jie asocijuojasi su kojinėmis ir tik su kojinėmis. Jų ypatybė – stipriai susuktas siūlas, tradicinė sudėtis – 75% vilnos ir 25% poliamido. Tai yra, siūlas šiltas ir stiprus. Ar tai kenkia megztiniui, kepurei, piršinėms? Siūlas toks paprastai būna lygus ir apvalus, todėl labai gerai matosi bet kokie išmegzti raštai. Ir skalsus, nes nestoras ir didelio metražo.

Naujas Annos megztukas – puikus kojininio siūlo panaudojimo pavyzdys. Šiltas, aiškiai matomas raštas, užteko 2 sruogų. Konstrukcija ir modelis – kaip visada- pačios dizainerės sumanymas. Daugiau nuotraukų ir pastabų rasite jos dienoraštyje.

O visiems jos gerbėjams puiki žinia – lapkričio gale Anna lankosi Vilniuje ir tikrai tikiuosi užsuks pasilabinti su mumis į mezgimo klubą :).

Annos Vershik megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Admiral uni 1783.