Taip, gruodžio 25 dieną. Arba kai ateina tavo buvusi klasiokė ir padovanoja (nei iš šio, nei iš to – be jokios progos!) pačias gražiausias pasaulyje riešines, tokio spalvų derinio, apie kurį svajojai nuo praeito sausio.
Dangirutės Giedraitytės megztos riešinės. Siūlai: Merino Land 12 ir 07
Daugiau apie jos riešines bus kitą savaitę, dabar tik – grynas džiaugsmas ir didelis didelis ačiū!{jcomments on}
Vieną ketvirtadienį sėdėjau mezgėjų klube ir varčiau gražų mezgimo žurnaliuką. Akis užkliuvo už vyriškų kaklaraiščių. Tokie originalūs, su “cinkeliu”, o tuo pačiu labai šilti ir jaukūs. Kilo mintis numegzti kaklaraiščius dovanų savo sūnums studentams, tačiau apie progas tingėjau galvoti, todėl viską šiek tiek atidėjau. Juolab kad šįbeitą ir taip mezgu.
Bet po poros dienų vėl tuos kaklaraiščius prisiminiau, čia pat ir artimiausia proga: rugsėjo vidury Motiejus išvažiuoja mokytis į užsienius, o dar už savaitės jo gimtdienis – taigi vienu šūviu, taip sakant, du zuikučiai. T.y., vienu kaklaraiščiu dvi progas surišiu :). Kaklaraiščio koncepcija ore tvyrojo anksčiau, nei aš sugalvojau jį megzti: kadangi sūnus yra programuotojas ir didelis Linux’o gerbėjas, tas kaklaraištis bus apie Linux’ą. A, dar paklausiau, kokia jam labiausiai patinkanti “durna” spalva. Pasakė, kad raudona. Daugiau nieko galvoti nereikėjo: raudoni siūlai, ant plačiojo galo “nutūpė” Linux pingvinas, o per ilgį išvirkščiom akim išmezgiau LINUX.
Mezgiau tris vakarus, siuvau kur kas ilgiau, nes priešokiais. Įsiuvau pamušalo gabaliuką, kad pridengtų pingvino išvirkščiąją pusę. Nors ji gana daili, nes mezgiau tuo geruoju principu, kai nėra pratemptų siūlų. Pastandinau, išdžiovinau, išlyginau – viskas!
Studentas linuxistas švyti ir džiūgauja.
O aš džiaugiuosi, kad pataikiau ir kad į paskaitas kartais eis pasipuošęs mano įkrautu kaklaraiščiu 🙂
Daivos Jakštienės tekstas, megztas kaklaraištis, nuotraukos ir sūnus Motiejus.{jcomments on}
Paimkite klasikinį raštą iš riešinių mezgėjų „biblijos“ (turbūt visi suprantate, ką turiu galvoje – I.Juškienės knygą) ir padarykite smulkią klaidelę skaičiuodami laisvus tarpus tarp rašto pasikartojimų. (Visi žinom, ir autoritetingi šaltiniai vienu balsu tam pritaria, kad klaidos ir siūlų trūkumas – vienos iš pagrindinių genialių atradimų mezgimo srity priežasčių.) Dar pakeiskite spalvas (nes rūpi ne autentiško daikto replika, o tai, kas tinka būsimam nešiotojui) ir paimkite kitokios formos (farfale) ir neįprasto dažymo (primena akmenuką) karoliuką.
Rūtos Juzėnienės megztos riešinės. Siūlai: latviška Ogres vilna
Ir pirminio varianto nebeatpažinsite. Užtat turėsite labai šiuolaikiškas, dekoratyvias, labiau apyrankes, nei pirštines primenančias riešines.
Kita pora. Raštas iš ką tik lietuvių kalba išleistos mezgimo knygos. Daug jų neturim – kas atpažins?
Rūtos Juzėnienės mezgamos riešinės. Siūlai: latviška Ogres vilna
Gal padės išvirkščioji pusė?:)
{jcomments on}
Nesu viena įsimylėjusi latvišką vilną. Pirma (fotografuota) kregždė,
Jovitos Bazevičiūtės megzta riešinė ir nuotrauka. Siūlai: latviška Ogres vilna
atskridusi ne tik su nuotrauka, bet ir su prierašu prie jos, kad „šie siūlai iš visų iki šiol bandytų man patiko labiausiai – jų plonumas, mano galva, pats tinkamiausias riešinėms. Jovita“
Dar nesusigundėte? Gundykitės kuo greičiau – šios spalvos jau nebėr…:({jcomments on}