Vieną ketvirtadienį sėdėjau mezgėjų klube ir varčiau gražų mezgimo žurnaliuką. Akis užkliuvo už vyriškų kaklaraiščių. Tokie originalūs, su „cinkeliu”, o tuo pačiu labai šilti ir jaukūs. Kilo mintis numegzti kaklaraiščius dovanų savo sūnums studentams, tačiau apie progas tingėjau galvoti, todėl viską šiek tiek atidėjau. Juolab kad šįbeitą ir taip mezgu.
Bet po poros dienų vėl tuos kaklaraiščius prisiminiau, čia pat ir artimiausia proga: rugsėjo vidury Motiejus išvažiuoja mokytis į užsienius, o dar už savaitės jo gimtdienis – taigi vienu šūviu, taip sakant, du zuikučiai. T.y., vienu kaklaraiščiu dvi progas surišiu :). Kaklaraiščio koncepcija ore tvyrojo anksčiau, nei aš sugalvojau jį megzti: kadangi sūnus yra programuotojas ir didelis Linux’o gerbėjas, tas kaklaraištis bus apie Linux’ą. A, dar paklausiau, kokia jam labiausiai patinkanti „durna” spalva. Pasakė, kad raudona. Daugiau nieko galvoti nereikėjo: raudoni siūlai, ant plačiojo galo „nutūpė” Linux pingvinas, o per ilgį išvirkščiom akim išmezgiau LINUX.
Mezgiau tris vakarus, siuvau kur kas ilgiau, nes priešokiais. Įsiuvau pamušalo gabaliuką, kad pridengtų pingvino išvirkščiąją pusę. Nors ji gana daili, nes mezgiau tuo geruoju principu, kai nėra pratemptų siūlų. Pastandinau, išdžiovinau, išlyginau – viskas!
Studentas linuxistas švyti ir džiūgauja.
O aš džiaugiuosi, kad pataikiau ir kad į paskaitas kartais eis pasipuošęs mano įkrautu kaklaraiščiu 🙂
Daivos Jakštienės tekstas, megztas kaklaraištis, nuotraukos ir sūnus Motiejus.{jcomments on}