Archyvas 2010

Visa ši didžiulė krūva kojinių šįvakar iškeliavo iš „Mezgimo zonos“ ir bus perduota Lietuvos kariams, vykstantiems į Afganistano Goro provinciją, ten jos bus išdalintos vietiniams gyventojams ir sušildys daug mažų ir truputį didesnių sušalusių kojyčių 🙂

Specialus ačiū Agnei, kuri ėmėsi iniciatyvos rinkti kojines „Mezgimo zonoje“ ir jas nuveš kariams, taip pat „Svajonių knygai“, pradžiuginusiai mezgėjas puikioms knygom, o didžiausias AČIŪ visiems, kurios šias kojines numezgė ir atnešė (vieną kojinių desantą gavau net paštu!!!); jautrios širdys ir darbščios rankos pajėgios pakeisti pasaulį.{jcomments on}

Mano vasaros gale nusižiūrėta liemenė. Pirmas variantas – nerta stulpeliu su užmetimu. Siūlai – iš atostogų kelionių parsivežta iš Rygos nevisai aiškios kilmės latviška pusvilnė. Planuoju antrą – megztą ripsu.

Kristinai labiausiai patinka tai, kad taip susisegus nugaroje liemenė yra kiek trumpesnė už nukabusį priekį.
Išskleista ji atrodo taip:

ir turi gan platų pritaikymo spektrą. T.y., norėjau pasakyti paprasčiau – galima įvairiai užsisiausti ir susisegti. {jcomments on}

Kokios mintys (žodžiai) jums kyla žiūrint į šį spalvų derinį?

Noro Kureyon 217

Dievinu Eisaku Noro ir laikau jį genijum, bet prie visos mano begalinės pagarbos jam tesurandu vieną žodį: „trenktas“. Tokie subtilūs pilkšvai violetiniai tonai ir staiga… citrininė geltona su vos ne neonine žalia.
Naujas Daivos megztinis mane taip pribloškė, kad aš jam iš viso nerandu jokių žodžių. Jokių!!! Mačiau jį prieš gerą savaitę ir tikėjausi, kad parašysiu apie jį, kai atsiras žodžiai. Jokių – vis ta pati begalinė nuostaba. Pritrenkė mane ne tiek pats megztinis, kiek mezgimo idėja.  

Matot nuotraukoje, megztinis megztas lygiai gerom akim, tik tarpais įterpiamas raštas. Ne bet koks – sutraukiantis mezginį. Tokį paprastai naudojam mezginiui formuoti, kur reikia susiaurinti, jis tą padaro nekeičiant akių skaičiaus. Pirmą kartą užmetus akį į megztinį pasigėrėjau „princesiškomis“ rankovėmis, kur rankogaliai platesni gerom akim, paskui sutraukiantis raštas, vėl prie pečių pūpso lyg parauktos, nes kiek žemiau – raštas. Ir ne iš karto pastebėjau, kad tie sutraukimai ne visai simetriški. Pasirodo, raštas  mezgamas buvo ten, kur… prasidėdavo žalia spalva! Ir nesvarbu, kur ji išpuldavo… Megztinis dar turi užsegimą – ne užsegimą, kuris neužsisega ir baigiasi ne ten, kur baigiasi megztinis. Ir ne vienodo dydžio sagas…
Daiva apkritai mezga visiškoje laisvėje. Jos megztas kepures jau matėte (megztos žmogaus, kuris tą daro tik 8 mėnesius!!!). Esu tikra, kad jos mezginiai džiugina ne tik daugelio mūsų, gyvų mezgėjų širdis. Patenkinta turbūt linguoja galva jos pusėn pro rausvus debesis žvelgdama į mezgančią žmoniją ir E.Zimmermann, viena pačių įtakingiausių asmenybių mezgimo pasauly (jos 100 gimimo metines visas tas mezgantis pasaulis šiais metais švenčia); apie tokias laisvas, kūrybingas, išradingas mezgėjas ji rašė, svajojo ir savo knygom bei mezginiais ugdė.

Daivos Gridziuškaitės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai: Silk Garden Sock S258

Nedrįstu pavartoti kokio netinkamo žodžio šiai pribloškiančiai idėjai apie mezginį žmogus, kuris dar netyčia gali užklysti ir į „Mezgimo zoną“, kad nebūčiau kaip nors neteisingai suprasta: megztinis tai mane taip sužavėjo!… Todėl be žodžių pridedu šį megztinį prie to kamuoliuko pirmoje nuotraukoje – abu labu tokiu…
P.S. Parašiau tekstą ir atėjo žodis: „Pritrenkiantis!“.{jcomments on}

Šios riešinės akivaizdžiai priderintos prie megztinio. Bet imu stebėti „Mezgimo zonoje“ (ir savo asmeniniuose planuose) tokią keistą atvirkštinę tendenciją – drabužiai derinami prie riešinių… Jos tampa garderobo atspirties tašku. Megztiniai mezgami 3/4 ar 7/8 ilgio rankovėmis vieninteliu tikslu – pademonstruoti naujas riešines. Siūlai perkami kartu: megztiniui ir iškart renkami kiti, prie jų tinkantys, riešinėms. Mano požiūris labai siauras ir iš vieno taško – parduotuvės, o ar dar kas tai pastebi?

Rūtos Juzėnienės megztos riešinės. Siūlai: latviška Ogres vilna. Raštas iš knygos „Mezginių apdaila“{jcomments on}