Archyvas 2010

Kai ši japoniška knyga atkeliavo į parduotuvę, joje kaip tik buvo Aistė, su kuria apžiūrėjom naujienas. Abi atkreipėm dėmesį į šį komplektą – paprastas iki begalybės (ypač kepurė), bet labai gražus ir stilingas.

Siūlai: Baby Merino 20

Kaip tik prieš šventes ir prisiminiau jį. Darbo nedaug, paėmiau Baby Merino, siūlas gula lygiai, tvarkingai. Siuvinėjant tą mažą gėlytę mane užklupo Edita, pasijuokėm, nes ji pamanė, kad “tobulinu” pirktinę kepurę. Man tai baisus komplimentas, nes vis turėjau problemų su “prekybine išvaizda”, su amžium ir patirtim šio to pramokau (tame tarpe ir tinkamą siūlą pasirinkti:))…

Pirštinių prie šitos kepurės nemezgiau, nes tas žmogus, kuriam ji skirta, tokių nenešios. Bet mezgu kitą komplektą (mėlyną) su pirštinėm, kurias, tikiuosi, nešios.Ir artimiausiu laiku, tikiuosi, parodysiu:).{jcomments on}

Siūlyti megzti šaliką likus 4 dienoms iki švenčių, neapsisprendžiu – įžūlumas ar ekstravagancija, bet siūlau. Ne bet kokį, būtent šį šaliką: Jared Flood “Noro Striped Scarf”.

Siūlai: Silk Garden Sock S252 ir S245

Šiaip šalikas reikalauja ir daug siūlų, ir, aktualiausia dabar, daug laiko. Ir dažnai pabosta dar neįpusėjus, todėl stebiuosi, kai kas šaliko mezgimą laiko pradinukų užsiėmimu. Man rodos, pradžioje reikėtų kokio greičiau apčiuopiamo rezultato:)…
Tačiau šio šaliko mezgimas buvo grynas džiaugsmas nuo pirmos iki paskutinės minutės. Originale naudotas storesnis Silk Garden siūlas, aš pasiėmiau 2 labai skirtingus kamuoliukus plonesnio Silk Garden Sock ir mėgavausi kiekviena gimstančia eilute. Abu kamuoliukai keičia spalvas ir niekada negali žinoti, kas susidėlios. Bet visada bus puiku, garantuoju!
Ravelry  šio šaliko (mano dar nėra:)) 8225 projektai, kam įdomu, pasižvalgykit.

Idealus variantas pereinamų spalvų siūlams, “Mezgimo zonos” galerijoje rasite Vaidos ir Žydrės variantus iš Zauberball, jie labai kultūringi ir nuosaikūs, bet Noro neturi nieko bendra su nuosaikumu ;)…

Prie šio šaliko numezgiau to paties dizainerio mano jau aprašytą kepurę “Turn a square“.
Čia ne komplektėlis dvigalviui slibinui, o 2 skirtingos versijos. Pirmoji – Noro Silk Garden Sock S252 su vienspalviu tamsiai pilku kojininiu siūlu (dvigubu), antroji dryžuotai iš skirtingų kamuoliukų (tų pačių kaip ir šalikas).

Komplektėlis bus šis, kiek nuosaikesnė kepurė su laaabai margu šaliku, nes labai margas šalikas su tokia pat marga kepure – jau per daug net ir man, derinančiai languotą su dryžuotu ir geriausia taškiukų fone.

Ši kepuraitė ieškosis kitos galvos. Ir gal vienspalvio šaliko;)…

Šis dryžavimas iš skirtingų kamuoliukų ne veltui toks beprotiškai populiarus ir tapęs mezgėjų klasika. Nes visada (visada!!!) gerai atrodo. Ir visada unikaliai!  Ir toli gražu ne tik šalikuose:

Dalios Liepuonienės megzta tunika. Siūlai: Silk Garden lite 2042 ir

Jei kam beliko vienintelė tuščia vieta Kalėdų senelio maiše ir reikia prabangios ir solidžios dovanos, gundykitės – matysit vien tik džiaugsmą. O kas užsivertęs darbais neturi laiko pasimėgavimui, pagalvokite apie šį variantą tarpušvenčiui, gal kaip tik pritrūko dovanėlės sau mylimam;)?.. Raštas neįmantrus (švelniai tariant), nereikalauja jokio dėmesio, siūlas vientisas (galim drąsiai megzti skaitant, plepant ar žiūrint TV), o spalvos – tikra šventė akims. Idealus projektas šiam laikotarpiui.{jcomments on}

Visiems, kas užėję į parduotuvę įdomaudavosi, kaip gyvena mano baktusas (jis gyveno ant virbalų prie kasos – ilgai), su džiaugsmu pranešu, jog jis gyvena puikiai, nulipo nuo virbalų ir sėkmingai įsikūrė ant mano kaklo.

Pradėjau jį megzti tik atėjus pirmai latviškos vilnos siuntai, turėdama tikslą išbandyti, ar tinka šis siūlas šiam modeliui, kiek jo reikia, kaip nešiojasi ir t.t. Visi šie tikslai seniai prarado prasmę, nes kol mano baktusas gyveno ant virbalų, per tą laiką gimė jau ne vienas ir net ne dešimt tokių. Kas vis dėlto dar neišsibandė pats, pasakau, jog nešiojasi puikiai, yra labai švelnus, šiltas ir mielas, nesunaudojau pilnai 2 skirtingų spalvų kamuoliukų, bet beveik. Iš tiesų, jis man taip nusibodo, jog primezgiau iki 100 akių ant virbalo ir nesvėrus variau atgal.
Demonstruoju jį dabar tokiu laiku primindama, jog Baktusas yra puiki dovana, net jei megsit (kaip aš) 4 mėnesius, turėsit kitoms Kalėdoms. Kas Baktusų megzti nebandėt, neišsigąskit, jam tikrai nereikia 4 mėnesių… O be to, iki Kalėdų dera pabaigti, kas nebaigta (ant stalo guli dar anksčiau pradėtos kojinės…:().

Vienintelis to ilgo marinavimosi ant stalo pliusas, tikiuosi, jog jis įkvėpė nemažai dryžuotų skaryčių ant kaklo, mačiau gan daug, rodau tik porą, kurių nuotraukas turiu:

Renatos Starkienės megztas vyriškas Baktusas.Siūlai: latviška Ogres vilna


Lijanos Šalomskienės megztas Baktusas. Siūlai: latviška Ogres vilna

O viena mergina, pamačiusi mano mezginėlį, besivoliojantį ant stalo, neradusi tokių pat siūlų (nieko keisto, jie išnyko man net neįpusėjus skarelės), pasinaudojo analogiškom Reuma Thermal wolle spalvomis ir labai sėkmingai:){jcomments on}

Megztukas puodeliui nedidukas, labai naudingas, gražus ir, pasak jų autorės, puikus būdas sunaudoti įvairius siūlų likučius. Neužima labai daug laiko, bet ir to nuolat pritrūksta… Jei turėčiau naivumo (mano atveju, įžūlumo), su kuriuo vaikai rašo Kalėdų seneliui savo norus, paprašyčiau kokio nagingo Kalėdų senelio padovanoti ir man šiltą megztinuką arbatos puodeliui, nes ta arbata, kad ją kur, taip ir taikosi nuolat atšalti… Arba po švenčių duosiu sau virbalus, tuos pačius likučius ir tiesiog liepsiu aprengti vargšus šalančius puodelius. Tikiuosi, jie liks su manimi ir nepabėgs kaip gerieji kurpiaus elfai.

*

*

*

Puodelius apmezgė, aprengė ir nufotografavo Aurelija Mikalauskaitė.{jcomments on}