Šiandien matote dar vieną planuojančią mezgėją (tiksliau, nėrėją), kuri nekreipdama dėmesio į tai, kad orai tinkami berankovėms suknelėms, nesiduoda vasaros apgaunama ir žino, kad kai vieną rytą “netikėtai” ateis ruduo, ji turės po ranka ne tik naują skarą, bet ir dailią skrybėlaitę prie jos.
Abi iš tos pačios nestoros portugališkos vilnos, iš kurios vien skirtingų skarelių Jolanta turi tris, bet skrybėliukas derintas prie didžiosios nertos, parinkus jai į kompaniją kiek tamsesnį, bet tos pačios šeimos atspalvį.
Tiek skara, tiek skrybėlaitė turi tą trapų vintažinį žavesį, kai gyvenimas buvo ne tik patogus ar praktiškas, bet būtinai gražus.
Jolanta nėrė iš vieno siūlo ir pabaigus džiaugėsi, kaip gerai siūlas laiko formą, bet po pirmo skalbimo džiaugsmas kiek pamažėjo, nes skyrbėlaitė gerokai pašvelnėjo ir paminkštėjo, kas šiaip tai būtų visai ne minusas 😉 . Formos laikymui dabar padeda galva, o Jolanta jau planuoja antrą – storesnę, rimtiems šalčiams. Nes gražus gyvenimas visais sezonais yra gražus.
Jolantos Žilinskienės nerta skrybėlaitė iš Rosarios 4 Romaria 23.