Artėja pačios neįprasčiausios Kalėdos, kurių ligų Grinčas jau tyko už kampo laukdamas progos, bet mes nesiruošiame taip lengvai pasiduoti! Kokio formato šiemet bus Kalėdinė MZ eglutė, niekas nežino, bet ji BUS! Kaip kasmet skelbiam kalėdinius mezgimo mainus ir šių metų tema – gaubtas arbatinukui. Kodėl tokia tema? Metai šie pandemijos dėka tapo stipriai naminiais. Jei anksčiau nemažai žmonių juos traktavo tik kaip vietą permiegoti ir perkąsti bei persirengti, namai šiemet tapo viskuo – ir poilsio, ir bendravimo, ir darbo, ir pramogų vieta. Interjerų salonams ir kaimo sodybų pardavimams atsivėrė aukso gyslos, nes mes jau tikrai skirsime dėmesį kuo jaukiau ir kuo patogiau įsirengti vietą, kur bėga VISAS mūsų gyvenimas.
Arbatinuko gaubtas – senų laikų išmislas, kai laikas ėjo neskubriais žingsneliais, kai svečiuodavomės namuose, o ne susitikdavome kavinėse, ir arbata turėdavo laiko ataušti :). Rimčiau peržvelgę naminį gyvenimą galbūt ir mes panorėsime ne tik aukštųjų technologijų inovacijų, bet ir senų mielų daiktų, suteikiančių namams jaukumo ir šilumos. Svečių mes dabar nelaukiame, bet ilgesni pasibuvimai su šeimos nariais garantuoti ;). O ir dirbant iš namų toks daiktas prie kompiuterio labai pravers. Ir arbata neatšals, ir suteiks akims ir rankoms džiaugsmo savo namine dvasia.
Legenda byloja, kad arbatinuko gaubtas atsirado XVII a. viduryje, kai vieną žiemos vakarą Airijoje fermeris sėdosi vakarieniauti su žmona. Nukritusi jo kepurė atsitiktinai pataikė ant arbatinuko ir pora buvo maloniai nustebusi, kad arbata po kepure visą vakarą išbuvo šilta. Patenkinta žmona sumeistravo pirmą arbatinuko gaubtą, kad arbata visuomet būtų šilta kaip tą vakarą po kepure.
Pirmą kartą dokumentuose arbatinuko gaubtas paminėtas 1860 metais Anglijoje, kai popiečio arbatėlės populiarumas pasiekė neregėtas aukštumas. Stalas tuo metu buvo gausiai ir puošniai dekoruojamas ir arbatinuko gaubto funkcija buvo ne tik išlaikyti arbatą šiltą, bet ir prisidėti prie stalo dekoro. Jie buvo gaminami net su brangakmeniais, gausiai siuvinėti ir puošti pagal to laiko madą.
Išskiriami du pagrindiniai tipai – su dviem skylutėmis snapeliui ir rankenėlai ir vientisas gaubtas. Pirmasis buvo vadinamas viengungių gaubtu, nes su juo buvo galima paprasčiau ir greičiau įsipilti arbatos gaubto nenuimant. Antrasis, vientisas, turėjo būti nuimamas prieš įpilant arbatą ir jis tiko bet kokio dydžio bei formos arbatiniui (ar nedideliam puodui 🙂 ).
Nuotraukoje matote arbatinuką jo laukiantį. Iš tiesų tai gaubtas pas mus labai aktyviai namuose naudojamas. Aš esu prisiekusi arbatos gėrėja ir kai esu namie, mano arbatinukas neataušta. Tai yra, atauštų greičiau, nei spėju visą litrą išgerti, bet šiltas megztas gaubtas patikimai pratęsia malonumą :). Nuotraukoje jo nėra, nes nuo kasdieninio darbo jis patapo stipriai nefotogeniškas (nuo ko ne mažiau mylimas!), todėl vietoj pavyzdžių įkvėpimui teks siųsti jus į neištirtas kūrybines džiungles ar į interneto platybes. Aš vien pirmame puslapyje nužiūrėjau du favoritus – bičių avilį ir visai minimalistinį golfo tipo. Pastarąjį turėjau metus kaime, kur karšta arbata lauke be gaubto neišlaikytų šilumos net vieno valgymo metu (jis yra nuostabus pačioms įvairiausioms arbatinukų formoms ir reguliuojamo dydžio), kol mums užleidus žiemą namus pelytėms, šios nenusprendė, kad gali naudotis ir paliktais daiktais. Šiltais ypač;).
Labai noriu pakviesti dalyvauti ir tuos, kas arbatos negeria ir nelabai įsivaizduoja tokį daiktą savo namuose. Ypač tuos! Prisipažinkime – mezgame tikrai ne vien iš utilitarinių paskatų, daiktų mes daugiau mažiau galime nusipirkti, ir tas, kas nemezga, tikrai plikas nuogas nevaikšto. Mezgame mes dažnai iš proceso džiaugsmo, iš gryno smalsumo išbandyti technikas, konstrukcijas ir medžiagas, iš noro realizuoti kūrybines idėjas. Tai jei megzti arbatinuko gaubtą visai be reikalo gali mums patiems pasirodyti keistoka, prašom progą! Turėsite džiaugsmą paieškoti modelio, o gal ir galimybę įgyvendinti kokį nužiūrėtą, paderinti spalvas, kurti ir fantazuoti, gruodį turėsite šventę, o po jos ir unikalią kalėdinę dovaną, jei iki to laiko nepersigalvosite ir nepradėsite gerti arbatos litrais ;).
Jei labai norite dalyvauti, o tikrai negeriate arbatos, galite rinktis gaubtą nedideliam puodui, kad košė neatšaltų.
Kitą ketvirtadienį, spalio 29 dieną, eilinio klubo susitikimo metu, sakysime 17.30h, pasikeičiame anketomis, kuriose ant A4 lapo turi būti nurodyta:
1. Vardas, pavardė, telefonas ir elektroninis paštas.
2. Arbatinuko (puodo) apimtis storiausioje vietoje ir atstumas nuo stalo per arbatinuką iki kito stalo krašto (arbatinuko aukštis, kitaip tariant).
3. Pageidavimai, mėgstamos spalvos, interjero stilius ir pan.
Išsitraukę anketas turėsime gerą mėnesį tokio nediduko daikto mezgimui, kad (optimistinis variantas) susitiktume visi kartu šventiniam pasikeitimui pirmą gruodžio ketvirtadienį (17-19 val.), tai būtų gruodžio 3 diena. Jei tokio tipo renginiai patalpose iki to laiko taps nepageidaujami ar neleidžiami, jūs turėsite kontaktus asmeniniams susitikimams, o ir paštomatai visada bus po ranka. Jei tektų keistis nuotoliniu būdu, labai lauksiu kuo daugiau nuotraukų – ir iš susitikimų, ir pačių projektų, ir gavėjų reakcijų ir pažadu tokį šventinį reportažą, kad pasijustumėte, jog ir jūs ten buvote ir alų midų arbatą gėrėte. Labai kviečiame!