Kelionių savaitė su G. SINGAPŪRO GĖLĖ

Šiandieninė istorija apie tai, kaip Singapūre pirktas vietinis siūlas (egzotiškas, kaip pamatysite nuotraukose) susitiko Vilniuje su daniškuoju Isager Mohair, kad Kaune virstų įspūdingu megztiniu :).

2020-jų sausio galas ir mano kelionė į Singapūrą. Tą savaitę po Kinų Naujų metų ten labai gražu, šventiška, gausu renginių ir šou. Nebuvo dar ir jokio didelio nesaugumo ar panikos, tik visko pradžia . Atrodė, kaip puikiai prasideda metai ir kiek dar visko laukia, nes gera pradžia visada nuteikia optimistiškai . Deja, kaip pasirodė vėliau realiai, tai buvo paskutinė saugi savaitė šiam skrydžiui , atsipalaidavus ir be nereikalingos įtampos. Ir dabar labai tikėtina, kad tai buvo pirma ir paskutinė normali mano kelionė šiais metais. Net jei taip ir nutiks, ji buvo labai gera, tik ji ir padėjo lengviau išgyventi karantiną ir dabar po jo. O lagamine parkeliavo dar ir vienas gražus prisiminimas, kaip aš tai vadinu.

Laikas Singapūre bėgo komfortabiliai. Priešpiet – Sentosa, poilsis ir maudynės. Pliaže ir tokie poilsiautojai – Komodo varanas . Po viso to – pažintinė dalis, maistas, gėrimai, dienos ir vakaro programos. Kasdien tik sukis. Viename iš pagrindinių turizmo objektų šalia suvenyrų akis užmatė nuostabias siūlų sruogas – su rankų darbo merino, moherio, šilko dažytais siūlais stovėjo maloni, išlaikyta (kas ir būdinga šiai tautai) singapūrietė ir jos vyras, ne singapūrietis, gal europietis, gal kanadietis, amerikietis ar australas, ko taip ir nepaklausiau, nes man rūpėjo tik siūlai. Mačiau, kad stebisi, jog mane domina siūlai, bet tai man nekėlė nuostabos, nes kažkodėl 99 proc. sutiktų žmonių nemano, kad aš moku megzti ir mezgu. Jis pasiteiravo iš kur mes. Išgirdęs, kad iš Lietuvos, nusišypsojo ir pasakė: „Taip ir galvojau”. Tada pagalvojau, kad turi žmogus gerą jumoro jausmą, jog moka taip šmaikščiai atsakyti, tad ir nebeklausiau iš kur šis meilės emigrantas, tačiau dabar svarstau, o kas, jei jis latvis ar lenkas, nugirdęs lietuvišką žodį, ir kad galbūt jo pasakymas nebuvo šiaip juokelis. Bet gražiems siūlams nusprendžiau atsilaikyti ir nieko nepirkti. Neilgai. Apsukusi ratą tarp gėlių, pavaikščiojusi tarp Super Medžių, po to kaip ežiukas rūke tebegalvojau apie tas sruogas. Bet ar tikrai reikia? Be to brangu! Vat po šitos minties ir prisiminiau išmintingą Coco Chanel frazę: „Geriausi dalykai gyvenime yra nemokami. Antri pagal gerumą – labai labai brangūs”. Ir grįžau rinktis siūlų. Siūlai Singapore Flower bus širdžiai mielas ir brangus prisiminimas iš Singapūro.

Tada planuose nusimatė pakankamai greitas grįžimas atgal į Singapūrą, o šiandieninėje situacijoje, pasirodo, siūlai dar mielesni. Išsirinkau neįprastą sau sruogą Viso megztinio iš tokių siūlų neplanavau megzti, sruogai labai reikėjo tinkamų siūlų į kompaniją. Niekas man netiko – siūlas neįprastas, spalvos įnoringos, per prasti kompanionai aplamai galėjo sugadinti visą reikalą. Išstudijavusi visą LT asortimentą ir Mezgimo zonos Karantino parduotuvę, tačiau dėl nieko neapsisprendusi ir nesitikėdama sprendimo vis gi pasiėmiau susuktą sruogą į Vilnių ir į Mezgimo zoną (plačiau apie tai kitame reportaže). Buvo parduotuvės darbo pabaiga, taigi visiškai ant greičio parodžiau siūlus. Sonata pažiūrėjo, mano nuostabai kosminiu greičiu surikiavo 3 Isager Silk Mohair spalvas ir davė apsispręsti. Nuostabiai tiko. Ir labai derėjo prie Singapūro spalvų.

Daugiau nebuvo laiko diskusijoms, Sonata pasakė tik tiek, kad siūlai turėtų pereiti iš vienos spalvos į kitą ir gražiai derės su singapūrietiškais. Gerai pasakyta, bet kaip sudėlioti, apskaičiuoti, kad neprisidaryti siūlų trūkumų, kokie pločiai, kad viskas gražiai derėtų ir t.t. Tačiau šiuo spalviniu deriniu galima buvo ir tiesiog tik gėrėtis. Dar niekada manęs turbūt nespaudė tokia didelė atsakomybė gražiai sumegzti siūlus ir nesugadinti derinio, kuris gulėjo prieš mane kamuoliukų pavidalu.

Prabangus gavosi megztinis. Gerai, kad Chanel tada laiku protingai pakuždėjo į ausį, tai galiu džiaugtis ir prisiminimais, ir be galo kokybišku rūbu. Bet juo reikia apsirengti ar bent pačiupinėti, nes nuotraukos yra tik nuotaukos… Jokių raštų – pasirinkau ripsą moheriui. Tai suteikė apimties ir derėjo, nors siūlų išeiga šiam raštui padidėja. Vienu metu jau buvau išsigandusi, kad pritrūks šių trijų spalvų (singapūrietiškus išskaičiavau tai kaip vaistinėje), bet visko užteko, likučiai po keletą metrų, o violetinės spalvos ir nematyti likučių tarpe, nes siūlo pritrūko 8 akims (!!!), kurias, žinoma, išmezgiau iš panašios spalvos.

Ketvirto Isager Silk Mohair prireikė planuotai. Numezgus visas dalis reikėjo apsispręsti dėl spalvos krašteliams rankovėms, apačiai ir užsegimui. Pasirinkau neutraliausią ir man galbūt labiausiai tinkančią – rožinę.

Tuo ir žavios tos kelionės, kad dar ilgai galima kuo džiaugtis ir po kelionės. Po tokių žodžių pagalvojus apie keliones darosi graudoka, tad kaip sako Juozas Statkevičius: „Reportažas baigiamas…”

G reportažas baigiamas, bet megztukas tik pradeda savo gyvenimą 🙂

G megztas megztukas, nuotraukos ir tekstas. Prie suvenyro iš Singapūro priderintas Isager Silk Mohair 59, 62, 12.

Parašykite komentarą

Item added to cart.
0 items - 0,00