Vasaros pradžioje mano nėriniai iš pačios šilčiausios islandiškos vilnos kvepia lengva bebrotybe, bet dar tai pačiai vasarai nepasibaigus šviesa tunelio gale jau pliskina akis. Kad ateina ruduo, galiu pasakyti, kai imu ieškoti, kuo čia šiltu staiga prisidengus visas tas vasariškas iškirptes.
Skaros modelį buvau nusižiūrėjusi gerokai prieš Einband siūlams atkeliaujant į MZ. Į ją tada gausiai atkeliaudavo užsienietės su šituo modeliu ant kaklo ir nė viena neprasprūsdavo man pro akis. Kartą man nusistebėjus šio modelio populiarumu, viena mezgėja paaiškino, jog buvo organizuojamas bendras nėrimas ir, sprendžiant vien iš Vilnių aplankiusių skarų kiekio, dalyvių netrūko.
Aš net sau negaliu paaiškinti, kuo man šis modelis patrauklus. Paprastumu? Galimybe pažaisti spalvomis? Spalvotais rašto zigzagais, kai viena spalva neri tik vieną eilę? Paprastai savo susižavėjimus stengiuosi išbandyti laiku. Pamiršau kokį daiktą, modelį, siūlus, ir gerai – nelabai reikėjo, vadinasi. O jei jau kelis metus svajoju apie tą patį, tai jau ne laikas aiškintis meilės priežastis – laikas susirinkti spalvas:).
Keisčiausią pokštą nėrimo procese man iškrėtė ši pasikeitusio pasaulio situacija. Pavasarį teko susitaikyti su tuo, kad neprisimenu visų MZ siūlų pirkinių ir jau nebegaliu visiems užtikrintai pasakyti, kad tikrai rudenį žmogus pirko tiek ir tiek kamuoliukų tos ar kitos spalvos siūlų. Turbūt tam visiškam rūkui kelis artimiausius žingsnius į priekį galiu padėkoti ir už įkvėpimo stoką, tad mano projektai, nes patys išsvajočiausi, judėjo lėtai ir chaotiškai. Ir kai vieną gražią dieną po pertraukėlės vėl priėjau prie skaros, kurios buvo nunertos dvi stambios juostos, nebeprisiminiau, kokia tvarka buvau sumanius komponuoti atsidėtus siūlus.
Nesupratau, kodėl po žydro dryžio skara vėl nutamsėja, ar aš neplanavau laipsniško stambių juostų spalvų perėjimo su dviem siaurais dryželiais tarpuose? Pasirodo, rūkas iš priekio sėkmingai įsitaisė ir man už nugaros;). Ir aš žengiau į jį, be detalaus išankstinio plano, numatydama tik artimiausią žingsnį, kol lengvom bangelėm (iš trečio karto, bet vis tiek;)) pabaigiau savo svajonių projektą. Pasauliui susitraukus ir sumažėjus, aš su savo nauja skara jaučiuosi jį vėl naujai atidarius. Tegu ligos izoliuojasi, mezgėjai visada ir visur bus sujungti vienu siūlu. Kai vieną gražią dieną MZ pasirodys dar viena Kria iš Islandijos, Danijos ar Švedijos, aš galėsiu jai pademonstruoti savąją;).
Skara nerta iš Einband 10, 118, 1038, 1098, 9990, 1766, 9277, 9268, 1765, 9076, 9075, 0008, modelis – „Kria„.{jcomments on}